Būdama 88-erių Genevieve Purinton gyveno ramų, tačiau labai vienišą gyvenimą slaugos namuose Floridoje. Ji neturėjo jokių artimųjų, kadangi jos broliai ir seserys jau buvo mirę, o savo vaikų ji neturėjo. Ji buvo viena iš daugelio senolių, kurie senatvėje išgyvena vieną sunkiausiai įveikiamų jausmų – vienatvę.
Nors savo jaunystėje ji laukėsi kūdikio, tačiau gydytojai po gimdymo jai pasakė, kad mažylė neišgyveno. Toliau merginos gyvenimas ir vėl susiklostė visiškai ne taip, kaip ji tikėjosi. Vėliau gyvenime Genevieve nesusilaukė daugiau vaikų, nes jai buvo atlikta gimdos šalinimo operacija dėl besiformavusio piktybinio naviko.
Jos nėštumas, kai jai buvo 18-ka, buvo labai netikėtas. Mergina tuomet susitikinėjo su vedusiu vyru ir visiškai netikėtai ir to neplanuojant pastojo. Antrojo pasaulinio karo metais ir po to, vienišos mamos būdavo labai smerkiamos dėl santykių ir juolab nėštumo ne santuokoje.
Vyras, su kuriuo susitikinėjo Genevieve, niekada nebūtų palikęs savo šeimos dėl jos, todėl mergina buvo pasiryžusi bet kokioms pasėkmėms ir gėdai būnant vieniša mama. Tikėtina, kad merginos ir jos kūdikio likimą pakeitė Genevieve tėvai, kurie galimai susitarė su gydytojais ir atidavė kūdikį svetimų žmonių globon.
Tačiau pati Genevieve apie šitai nežinojo nieko, nes iš karto po gimdymo gydytojai pasakė jai, kad jos naujagimis neišgyveno. Abejoti gydytojais tuomet jai nebuvo jokio pagrindo, todėl su dužusia širdimi Genevieve paliko gimdymo namus ir iš paskutiniųjų stengėsi tęsti savo gyvenimą. Nugyvenusi ilgą gyvenimą, senolė leido vienišus metus slaugos namuose.
Iki kol jos gyvenimą apvertė skambutis nuo moters, kuri skelbėsi esanti jos dukra. Connie Moultroup užaugo Kalifornijoje po to, kai būdama vos kelių dienų amžiaus buvo įvaikinta. Moteris visą gyvenimą žinojo, kad jos tėvai nėra jos biologiniai tėvai, tačiau jokios kitos informacijos apie savo kilmę ji nežinojo.
Kai jai buvo 30, ji bandė surasti savo biologinius tėvus, tačiau nepavyko. Tik kai jai buvo virš 60-ies, moteris iš dukros dovanų gavo DNR testą. Jį atlikus, Connie sužinojo, kad turi net 1600 kraujo giminaičių. Ilgo ir selektyvaus proceso dėka ji atrado savo pusseserę, kuri ir pagelbėjo Connie surasti savo mamą Genevieve.
Tik tada Connie sužinojo istoriją apie tai, koks melas buvo papasakotas jos mamai pirmą dieną po jos gimimo. Visą šį laiką jos mama neįsivaizdavo apie dukros egzistavimą vien dėl vieno Connie senelių melo, kuriam jie pasiryžo vien dėl visuomenės požiūrio į jų šeimą.
Connie žinojo, kad jų abiejų laukia labai dramatiška akimirka. Moteris visą gyvenimą svajojo pamatyti savo biologinę mamą, o jos mama visą gyvenimą nežinojo, kad ji egzistuoja. Dukra tikėjo, kad susitikimas su ja ir išaiškėjusi tiesa mamai būtų didžiausia dovana, ypač kadangi ji gyvena labai vienišą gyvenimą.
Lemtingą dieną visų širdis kaustė jaudulys. Tačiau mamos ir visą gyvenimą nematytos dukros susitikimas buvo kažkas antžemiško. Dvi moterys ilgai žiūrėjo viena į kitą ir negalėjo patikėti savo panašumais. Connie turėjo tą pačią šypseną, kaip ir jos mama. Genevieve atsiprašė už tai, kas nutiko, tačiau savaime aišku, jos dukra niekada net nemąstė pykti ant mamos už tai, dėl ko ji absoliučiai nekalta.
Jų susitikimas buvo neįtikėtinai dramatiškas, o žinia netruko pasklisti ir vietinėje žiniasklaidoje. Po 70 metų mama ir dukra pagaliau pamatė viena kitą, o jų šeimos netikėtai išaugo keletą kartų. Genevieve dabar turi ne tik dukrą, bet ir anūkę ir net proanūkių.
