11-metis Jerald Withers visada mėgo tyrinėti aplinką, tad važiuodamas namo mokykliniu autobusu jis visada savo dėmesį koncentravo į tai, kas už lango. Tačiau vieną dieną jo žvilgsnis užkliuvo už kai ko neįprasto.
Jis pamatė nulaužtą šoninę šalikelės sienelę ir kai ką, kas atrodė lyg automobilio sudužusios dalys. Važiuodamas ryte tokio vaizdo nebuvo, todėl jis suprato, kad kažkas nutiko dienos metu. Jis suprato, kad tai, kas išlaužė pertvarą, turėjo lėkti su didžiausiu greičiu.
Jei tai būtų avarija, aplink turėtų būti bent policijos juosta, tačiau ten nieko nebuvo. Jerald iš karto pasakė ką matė vairuotojui, kuris susikoncentravęs į kelią nieko ypatingo nepastebėjo ir nusprendė nesustoti ir važiuoti toliau. Vis dėlto jis turėjo atlikti savo darbą ir saugiai išvežioti visus vaikus namo.
Jerald grįžo namo ir atsisėdo ant sofos. Jis negalėjo iš galvos ištraukti minties, kad toje vietoje atsitiko kažkas baisaus ir galbūt ten kam nors reikia pagalbos. Jo mama Brandy pastebėjo keistą sūnaus elgesį ir nedelsiant paklausė, kas nutiko.
Berniukas viską papasakojo ir lengvai šokiravo to nesitikėjusią mamą. Jai teko nuspręsti – ar nurašyti galbūt nepagrįstą sūnaus pasakojimą kaip klaidingai pamatytą vaizdą ir tęsti savo dieną, arba pasitikėti sūnaus instinktais ir nuvykti į tą vietą ir patikrinti, kas nutiko. Ji matė, kad jos sūnus tvardo ašaras ir jo viduje sukilęs didelis nerimas dėl to, ką pamatė.
Ji nutarė, kad geriausia yra įsitikinti pamačius viską iš arčiau. Jie nedelsiant nuskubėjo į tą vietą ir staiga pamatė tai, ko labiausiai bijojo. Griovyje beveik po tiltu gulėjo sumaitotas motociklas. Aplink buvo išbarstyta šimtai jo detalių, o tai rodė, kad smūgis buvo labai stiprus.
Jie ieškojo vairuotojo ir staiga sustingo pamatę kūną už bene šimto metrų. Jis dėvėjo šalmą, tačiau jo kūnas nejudėjo. Jie negalėjo net įsivaizduoti, kiek laiko jis čia pragulėjo be gyvybės ženklų. Jerald nepasimetė ir iš karto iškvietė pagalbos tarnybas. Jis neišsigando baisiausio ir sugebėjo tiksliai nurodyti vietą ir įvykio pobūdį.
Atvykę paramedikai patvirtino, kad vairuotojas yra sunkios būklės, bet gyvas. Jis iš karto buvo išvežtas į ligoninę. Jerald ir mama grįžo namo vis dar netikėdami tuo, kas nutiko. Jerald džiaugiasi, kad jo instinktas padėti pasitvirtino, tačiau jis nerimavo dėl vairuotojo vardu Billy McMahan.
Kol Jerald senelis, kuris pats yra baikeris, ramino anūką ir gyrė jį už atkaklumą, šeima sulaukė skambučio. Tai buvo ligoninės personalas, norėjęs pranešti, kad nukentėjusysis išgyvens. Viskas tik berniuko dėka, kuris pajuto, kad kažkas negerai ir nusprendė padėti.
Apie Jerald žygdarbį greitai sužinojo vietinė žiniasklaida, kuri padėjo perduoti daugybę sveikinimų ir padėkų berniukui už jo gerą darbą. Berniukas gavo daug dovanų ir premijų, tačiau didžiausia dovana jam buvo galimybė iš tikrųjų gyvenime padaryti kažką ypatingo kitam. Nors jis buvo tik vaikas, jo akylumas ir dėmesys atsipirko ir suteikė šansą kitam žmogui išgyventi.
Viena iš akimirkų, kai Jerald buvo apdovanotas:
