78-erių Tona Herndon praėjus mažiau nei dviem savaitėms po mylimo vyro mirties mažiausiai tikėjosi kitų likimo smūgių. Netekusi vyro, su kuriuo ji kartu praleido net 60 gyvenimo metų, ji buvo dideliame skausme. Liedama ašaras prie velionio kapo ji nė nesitikėjo, kad tą dieną viskas tik pablogės.
Su lazdele vaikštančią senolę kapinių stovėjimo aikštelėje apiplėšė nusikaltėlis. Tą dieną jis pavogė moters rankinę, kurioje buvo 700 dolerių. Trapios moters gyvenimas atrodė negali tapti blogesniu, tačiau likimo buvo lemta jai tapti nusikaltimo auka.
Nusikaltėlis pabėgo, tačiau ilgai slapstytis jam nepavyko. Neilgai trukus jis buvo suimtas. Vyras buvo pažįstamas policijai, tačiau tai buvo vienas didesnių suėmimų. Vyras savo kaltę neigė, tačiau vaizdo kamerų įrašai užtektinai įrodė jo kaltę ir jis sėdo už grotų.
Vietinių žinių laidoje buvo parodyta jo nuotrauka, kurią atpažino televiziją žiūrėjęs 15-metis Christian Lunsford. Jis iš karto nuotraukoje atpažino savo tėvą, kuris jo gyvenime tai pasirodydavo, tai dingdavo. Christian mama išsiskyrė su jo tėvu kai berniukui buvo vos du metukai.
Vyras paauglio gyvenime pasirodydavo labai retai. Paskutinį kartą Christian matė tėvą prieš keletą savaičių iki žinių laidos. Tą kartą tėvas jam davė 250 dolerių sūnaus kelionei su jo orkestru. Tą kartą Christian labai džiaugėsi gavęs paramą iš tėvo taip trokštamai kelionei.
Tačiau pamačius nusikaltėlį tėvą žiniose vaikino širdis suskaudo dėl močiutės, kurią jis nuskriaudė. Paauglys nutarė susirasti Tona ir nuoširdžiai atsiprašyti už savo tėvo veiksmus ir sukeltą skausmą. Niekas nenusipelno netekti savo turto jėga, ypač senjorai, kurie gyvena nuo pensijos iki pensijos.
Vieną dieną jis susitiko su Tona ir su atsiprašymu jis panoro įteikti jai turimus 250 dolerių. “Jis man davė 250 dolerių mano kelionei su orkestru. Tačiau aš nežinau, iš kur tie pinigai. galbūt jie buvo jūsų, galbūt jie kokio kito nekalto žmogaus.” – senolei sakė paauglys. Tona buvo sužavėta tokio Christian poelgio ypač dėl to, kad jis tikrai to neprivalėjo daryti dėl jos.
Ji priėmė jo atsiprašymą ir priėmė jo duotus 250 dolerių. Tačiau vos po sekundės ji įteikė tuos pačius pinigus jam atgal, norėdama jam padėti išvažiuoti į trokštamą kelionę su muzikantais. Nors daug netekusi Tona skaudžiai išgyveno mylimojo netektį ir nusikaltimą, sekusį po to, ji jautė, kad viskas įvyko ne veltui.
Ji įsitikino, kad pasaulyje yra dar nuoširdžių ir dorų žmonių. Labiausiai jai patiko įsitikinti tuo, kad jaunoji karta nėra visiškai sugadinta ir turi puikių tradicinių vertybių.
