Laimingi tie, kas senatvėje nėra sukaustyti daugybės ligų. Taip būna ypatingai retai, nes taip jau gamtos surėdyta – kuo senesnis mūsų fizinis apvalkalas, tuo sunkiau jis dirba. Vienas 85-erių senukas apsilankęs pas gydytoją skundėsi skausmais įvairiose kūno vietose, tad gydytojas nutarė atlikti daugybę tyrimų.
Jis norėjo sužinoti, ar vyras neserga kokia nors rimta liga. Jis suplanavo atlikti įvairius tyrimus gydymo įstaigoje, paėmė paciento kraujo ir davęs tuščių indelių jis liepė senukui namie surinkti savo šlapimo ir sėklos mėginius. Kitą dieną sugrįžęs senukas davė indelius gydytojui.
Talpa, skirta senuko sėklai, buvo tuščia, tad gydytojas paklausė, su kokiais sunkumais jis susidūrė.
“Na, daktare, iš pradžių aš pabandžiau su savo dešine ranka. Tada su kaire, bet tai nepadėjo. Paprašiau žmonos pagalbos – ji pabandė su dešine ranka, tada su kaire ir vėl nieko nepavyko. Ji tada į pagalbą panaudojo savo burną, iš pradžių su dantimis. Nieko. Tada ji sugalvojo išsiimti dantis ir pabandyti taip – ir vėl nieko, jokio rezultato.
Mes sugalvojome pasikviesti kaimynę, Petronėlę. Ji irgi bandė, ir taip ir anaip, ir vėl niekas nepavyko. Ji ir su abiem rankomis, ir pagriebusi po pažastim bandė, ir suspaudusi tarp kelių – vėl absoliučiai nieko.” – pasakojo senukas rimtu, sunerimusiu balsu.
Gydytojas klausėsi ir nuo šoko jo žandikaulis atvėpo vis labiau ir labiau.
“Jūs pasikvietėte kaimynę jums padėti??”
Su didele šypsena senukas atsakė: “Taip, gydytojau, mes pasikvietėme Petronėlę, tačiau net ir ji negalėjo atsukti to prakeikto indo dangtelio”
