Marius bandė atrakinti buto duris, kuriame gyveno prieš šešis metus, tačiau raktas netiko. Duris pravėrė buvusi žmona Renata ir piktai sušuko:
– Nešdinkis nuo mano buto durų! Dabar jis priklauso man, o tavo daiktai jau seniausiai išmesti.
Netrukus moteris buvusiam vyrui įteikė seną sportinį krepšį.
– Viskas, daugiau niekada nesirodyk! Tu sugriovei mano gyvenimą! Galvoji man buvo smagu būti kalinio žmona? Pamiršk visus kelius į šį butą…
Marius nuvyko į geležinkelio stotį ir už paskutinius pinigus nusipirko bilietą į tėvų kaimą.
Atvykęs į gimtinę vyras patraukė link tėvų namų. Pakeliui jis sutiko kelis senus pažįstamus, tačiau nei vienas jų nepasisveikino.
Marius nervingai įžengė į tėvų kiemą, kur jį pasitiko senas šeimos šuo. Porą kartų sulojęs, šuo atpažino vyrą ir pradėjo džiaugsmingai vizginti uodegą. Marius apkabino šunį ir su ašaromis akyse tarė:
– Labas, Riki! Vis dar gyvas!
– Palik šunį ramybėje! – piktai sušuko moteris.
Marius atsisuko:
– Labas, mama. Kaip tu išsilaikiusi?
Pagyvenusi moteris dar labiau susiraukė:
– Ar nesimato? Vien žili plaukai. Palaidojau tavo tėvą praėjus vos trims mėnesiams po to, kai tave pasodino į kalėjimą. Vargšas patyrė širdies smūgį. Pastaruosius šešis metus gyvenu viena ir nesiruošiu nieko keisti. Gali nesijaudinti dėl manęs ir nešdinkis iš kiemo. Nesiruošiu tavęs įsileisti į namus. Nepriimsiu net į šuns būdą.
Marius susigraudino, tačiau visiškai suprato mamos sprendimą. Netrukus jis išėjo į pagrindinį kelią, kur tikėjosi sustabdyti pravažiuojantį automobilį.
– Mariau, ar čia tu? – pasigirdo balsas iš galo. Vyras atsisuko ir pamatė savo buvusį klasioką Darių. – Kur eini?
– Ai, bandau nusigauti iki miesto.
– Supratau. Žiūrėk, aš dabar labai skubu, bet užsirašyk mano telefono numerį. Kada nors susitiksim, daugiau pabendrausim.
Po kurio laiko prie Mariaus sustojo pravažiuojantis automobilis. Linu prisistatęs vairuotojas pasiteiravo, kur keliauja Marius. Jis net nebandė slėpti savo praeities. Vyras papasakojo apie savo praleistus metus kalėjime ir liūdną vizitą pas mamą.
Važiuojant netikėtai sugedo automobilis…
Iki patekimo į kalėjimą Marius dirbo automechaniku, todėl greitai išsprendė problemą.
Linas padėkojo už pagalbą ir paprašė savo brolio surasti darbo vietą Mariui.
Vyro teistumas netapo kliūtimi ir jis greitai pritapo naujame darbo kolektyve. Po kurio laiko Marius nusipirko telefoną ir paskambino buvusiam klasiokui Dariui. Pokalbiu metu jis išgirdo siaubingą naujieną.
– Ačiū Dievui, paskambinai. Tavo mamai lūžo koja ir dabar ji neturi, kas ja pasirūpintų.
Nieko nelaukęs Marius sėdo į automobilį ir išskubėjo pas mamą. Atvykęs vyras atsiklaupė priešais mamą, kuri gulėjo šaltuose namuose.
Marija visą laiką žiūrėjo į sūnų. Dabar jis atrodė visiškai kitaip: prisižiūrėjęs, stiprus, pasitikintis savimi. Lyg gyvenime nebūtų buvę jokio kalėjimo.
– Mama, prašau neišvaryk manęs. Aš rūpinsiuosi tavimi, kol atsistosi ant kojų, o tada išeisiu.
Moteris paglostė sūnui galvą ir tarė:
– Nereikia…
Vyro akyse pasirodė ašaros, tačiau mama pridūrė:
– Nereikia vėliau išeiti, sūnau. Tai tavo namai…
