Denny ir Karen įsimylėjo vienas kitą mokyklos koridoriuose. Karen tuo metu buvo 13-ka, o Denny buvo 15-ka. Vaikinas iš karto atkreipė dėmesį į simpatišką paauglę, kuri pradėjo lankyti tą pačią mokyklą po atsikraustymo į jo mažą miestelį.
Jis rodė Karen daug dėmesio, visada lydėdavo ją namo, o jo širdyje jausmai tik augo. Karen jam laimei atsakė tuo pačiu. Tačiau jie buvo kur kas per jauni rimtiems santykiams. Taip pat tai buvo 1960-tieji, tad dažna šeima vadovavosi labai griežtais įsitikinimais ir vertybėmis.
Būtent todėl, kai Karen buvo 15-ka ir ji pastojo, jos tėvai ėmėsi griežtos dukros kontrolės. Denny mylėjo Karen ir iš karto jai pasipiršo, tačiau tėvų priversta ji privalėjo pasakyti ne. Įsimylėjėlių naujagimis jų rankose pabuvo vos valandą.
Jiems buvo padaryta mažylės nuotrauka, o po to jie jos nebematė daugiau niekada. Mažylė buvo atiduota įvaikinimui. Denny po metų buvo išsiųstas tarnauti Vokietijoje, o Karen pradėjo mokslus koledže. Vaikinui grįžus iš tarnybos jis pasipiršo Karen dar kartą, tačiau ir antrą kartą spaudžiama tėvų užbaigti mokslus ji privalėjo pasakyti ne.
Denny širdis dužo antrą kartą. Nuo tos dienos jų keliai visiškai išsiskyrė. Abu gyveno atskirus gyvenimus toli vienas nuo kito. Tiek Denny, tiek Karen susirado naujas antras puses ir ilgainiui susikūrė šeimas. Tačiau jie niekada negalėjo pamiršti vienas kito.
Karen 2007-aisiais tapo našle, o Denny tuo metu buvo išsiskyręs jau beveik dešimtmetį. Būtent jo smalsumas ir naujų technologijų pasiekiamumas leido jam pagaliau surasti savo pirmąją meilę. Jis surado jos kontaktą per jos darbovietę, kurios internetiniame puslapyje buvo Karen telefono numeris.
Paskambinęs Karen jis paliko jai balso žinutę. Netrukus paskambinęs antrą kartą Karen buvo sujungta su savo pirmuoju vaikinu. “Kaip tu mane radai?” – su nuostaba paklausė Karen. Nuo pat pirmų pokalbio minučių jie negalėjo sustoti valandų valandomis. Jie nusprendė būtinai susitikti.
Būtent vėl pamačius vienas kitą, vėl vienas kito veiduose pamačius mylimus bruožus, jie vėl tapo pora. Karen išvydusi Denny puolė jam į glėbį ir iš karto pasibučiavo. Jie niekada nenustojo jausti vienas kitam stiprių jausmų. Po dviejų parų jie tapo vyru ir žmona, nes nebenorėjo švaistyti daugiau nė minutės.
Tačiau jų širdyse buvo dar viena tuštuma – jie panoro susirasti savo biologinę dukrą, kurią prieš 53 metus jie buvo priversti atiduoti svetimų žmonių globai. Pora kreipėsi į tuo metu veikusią įvaikinimo agentūrą, kuri išsiuntė laišką moteriai vardu Jean Voxland.
Jean vyras vieną dieną paprašė jos prisėsti, o tai iš karto išdavė moteriai, kad laukia kažkas rimto. Jis atskleidė žmonai, kad jos ieško jos biologiniai tėvai. Nors Jean buvo labai pasimetusi, nes ji niekada nesitikėjo tokio lemties posūkio, ji buvo nieko prieš apsikeisti laiškais su Denny ir Karen.
Neilgai trukus visi susitiko ir buvo labai laimingi, gavę galimybę suspėti šiame gyvenime praleisti laiko kartu. Jean niekada nepyko ant savo tėvų dėl atidavimo įvaikinimui, tačiau sužinojusi jų istoriją ji dar labiau suprato, koks problematiškas buvo jų jaunystės metas ir kaip sudėtinga jiems tada buvo daryti kažką laisva valia.
Dabar visis kartu stengiasi atsigriebti už visą prarastą laiką, tačiau nei vienas iš jų nesižvalgo atgal ir bergždžiai nesigaili dėl to, kas nutiko. Jie negalėjo pakeisti praeities, tačiau svarbiausia jie suprato tai, ką jie gali padaryti dabartyje ir toje ateityje, kuri jiems liko.
Ši šeima, sujungusi savo gyvenimus net po 53 metų parodė, kad niekada nevėlu pabandyti ištaisyti klaidas arba pasielgti taip, kaip norėjosi.
