Danė Louise Lund Nilsson niekada neturėjo didelių ambicijų dėl karjeros ar kokio nors prestižinio darbo. Moteris visada mėgavosi bendravimu su žmonėmis, tad save ji atrado dirbdama kasininkės darbą nedidelėje parduotuvėje Hørsholm mieste Danijoje. Louise iš tiesų mylėjo ir tebemyli savo darbą. Vienas pagrindinių dalykų, kas praskaidrina jos pačios ir jos klientų dieną yra nuoširdi šypsena, gera nuotaika ir daug bendravimo.
Kasininkė jaučia, kad kasdien ji gali padaryti teigiamą įtaką šimtams žmonių, kuriems ji niekada negaili savo šypsenos ir bent keletą minučių trunkančių malonių ir nuotaiką keliančių pokalbių. Louise paslaptis – tai nuoširdus noras komunikuoti su kitais. Kai ji paklausia, kaip sekasi, visi žino – jai iš tiesų rūpi, ką atsakys jos pašnekovai. Ne vienas žmogus parduotuvės vadovybei jau buvo sakęs, kad Louise požiūris į darbą daro kur kas daugiau pozityvios įtakos žmonėms, nei visi numano.
Tačiau vienas ypatingas žmogus sugebėjo visiems parodyti, ką Louise reiškia jam. Moteris vieną dieną pastebėjo, kad pastoviai parduotuvėje besilankantis vyresnio amžiaus vyras atrodo susikrimtęs. Natūralu, kad ji paklausė jo “kas nutiko?”. Louise klausimo nuoširdumas buvo akivaizdus senoliui vardu Keld, tad jis atsivėrė. Tą dieną jis jautėsi liūdnas, vienišas ir labai norėjo apkabinimo.
Niekas nenustebo, kai Louise pakilo nuo savo kėdės ir priėjo prie vyro ir jį stipriai apkabino. Tai tikrai nieko jai nekainavo, ji niekam nesutrukdė ir neužlaikė eilės prie kasos. Tačiau tą dieną ji suteikė labai daug jos naujam draugui Keld. Nuo tos dienos vyras atėjęs kasdien į parduotuvę rytais paprašydavo Louise apkabinimo. Moteris nė karto neatsakė ne. Su laiku Keld ateidavo dienomis, kai jam nereikėdavo nieko nusipirkti.
Matydama jį Louise jau buvo pasiruošusi iššokti iš kasos ir stipriai apsikabinti vyrą, kuriam ji tapo paskatinimu gyventi. Tačiau nesulaukusi savo draugo vieną, paskui ir sekančias dvi dienas, Louise sunerimo. Tai nebuvo panašu į Keld elgesį, tad moteris juto, kad kažkas nutiko. Praėjus trims dienoms prie dirbančios Louise priėjo vyras, prisistatęs Keld sūnumi. Jis pranešė liūdną žinią – jo tėvas mirė po ilgos ir varginančios ligos.
Louise įtarė, kad jos draugas gali būti ne idealios sveikatos, tačiau ji niekada nežinojo, kaip viskas rimta. Tačiau dar didesnį šoką Louise patyrė, kai nepažįstamasis pasakė Keld paskutinį norą, kuris buvo susijęs su būtent ja. Senolis prieš mirtį paprašė, kad jo karstą iš bažnyčios su kitais neštų būtent Louise. Jis norėjo, kad į paskutinę kelionę jį palydėtų būten Louise, kuri buvo jam kaip dukra, kurios jis niekada neturėjo.
Moteris patyrė visišką šoką dėl tokio prašymo, nes ji nė neįsivaizdavo, kad Keld apie ją pasakojo savo visai šeimai ir pažįstamiems. Be abejonės, ji sutiko išpildyti Keld paskutinį norą, tačiau moteris jaudinosi, ką pasakys visi susirinkę laidotuvėse, kai karstą su artimaisiais neš kažkokia nepažįstamoji. Louise labai klydo galvodama, kad ji buvo svetima šiems žmonėms.
Laidotuvių metu net kunigas paminėjo jos vardą. Dvasininkas prieš mirtį kalbėjo su velioniu, kuris pasakė, kad ši moteris jo gyvenimo saulėlydžio metu buvo vienintelė, kuri priėmė jį tokį, koks jis yra. Neabejotinai, Louise buvo šviesulys šio vyro gyvenime. Moteris visada žinojo, kaip svarbu yra šypsotis ir skleisti gerą energiją kiekvienam parduotuvės lankytojui, tačiau ji nesitikėjo, kad jos nuoširdumas gali turėti tokią milžinišką įtaką nepažįstamųjų gyvenime.
Nors visi sakė, kad Louise spėjo pakeisti Keld gyvenimą, moteris teigia, kad tai jos gyvenimas, kuris pasikeitė. Louise dabar kur kas aiškiau žino, kokią galią turi akių kontaktas, nuoširdus pokalbis, šypsena ir paprasčiausia atjauta kitam žmogui. Jos ir Keld istorija dėl savo unikalumo netrukus pasklido po visą šalį, o kasininkė net buvo pakviesta į televizijos laidą.
Viena ypatinga šios istorijos pamoka yra akivaizdi – gerumas ir šypsena turi atominę galią. Kiekvienas iš mūsų turi visas galimybes bent šiek tiek į gerą pakeisti tiek savo, tiek kitų gyvenimus, jei daugiau šypsosimės ir būsime vieni kitiems draugiškesni.
