“Nuo pat 11 metų per kiekvieną savo gimtadienį gaudavau baltą rožę. Šalia niekada nebūdavo paliktas joks raštelis ar laiškas. Net ir gėles pristatantis kurjeris nežinojo, kas yra baltos rožės siuntėjas. Praėjus keliems metams aš nusprendžiau nebeieškoti paslaptingo siuntėjo ir tiesiog džiaugtis malonia dovana.
Tačiau retkarčiais pagalvodavau, kas galėtų būti tas paslaptingas siuntėjas. Galbūt aš patinku kokiam nors vaikinui, tačiau jis yra per daug drovus, kad prisipažintų apie savo jausmus gyvai? O galbūt tai mano kokia simpatija? Kiekvieną kartą būdavo smagu paspėlioti, kas tas paslaptingas siuntėjas.
Mama dažnai paspėliodavo kartu su manimi. Jai tai labai patiko. Ji klausė, ar aš padariau kažkam gerą ir dabar tas žmogus nori atsidėkoti? Galbūt tai mūsų kaimynas, kuriam padedu parsinešti maisto produktus? O galbūt tai mano senelis, kuriam pristatau laiškus šaltomis žiemos dienomis?
Mama visada skatino mano vaizduotę, nes jai buvo svarbu, kad aš būčiau kūrybinga ir jausčiausi mylima. Mamai buvo svarbu, kad šį jausmą perteikčiau ir kitiems.
Tačiau tada mano gyvenime prasidėjo sunkus etapas… Likus vos mėnesiui iki mokyklos baigimo nuo insulto mirė mano tėvelis. Tai mane visiškai palaužė… Tėtis visada būdavo šalia per svarbiausias mano gyvenimo akimirkas. Svarsčiau net nedalyvauti mokyklos išleistuvėse, nors labai jų laukiau…
Visgi mama net nenorėjo girdėti šių mano kalbų, nors ir pati labai gedėjo. Dieną prieš tėčio mirtį mes nusipirkome išleistuvių suknelę, kuri buvo neįtikėtinai graži, tačiau man kiek per didelė. Mama sutvarkė suknelę ir padėjo ją ant mano lovos likus dienai iki išleistuvių.
Jai visada rūpėjo, kaip aš jaučiuosi. Ji mane išmokė, kad net ir pačiose blogiausiose situacijose atsiras žmogus, kuris bus vertas mano meilės. Mama sakė, kad giliai viduje turiu jaustis kaip rožė: švelni, stipri, stebuklinga ir šiek tiek paslaptinga.
Deja, bet mano mamytė mirė, kai man buvo 22-eji. Buvo praėjusi vos savaitė po mano vestuvių.
Ir nuo tada aš nebegavau baltos rožės per savo gimtadienį…“.
Mylėkite artimus žmones, kol jie dar yra šalia jūsų…
