Dešimties metų berniukas atėjo į kavinę ir atsisėdo prie vieno iš staliukų. Jį aptarnauti turėjusi padavėja labai susierzino. Juk tai tik mažas vaikas, kuris neišleis daug pinigų, o apie arbatpinigius galima visai pamiršti… Padavėja manė, kad tai tik laiko švaistymas…
Kaip ten bebūtų, mergina privalo aptarnauti visus kavinės lankytojus, todėl nuėjo prie berniuko ir demonstratyviai ant stalo padėjo stiklinę vandens.
Berniukas mandagiai paklausė:
– Kiek kainuoja ledų porcija?
– Trys eurai, – atsakė padavėja.
Berniukas šiek tiek susimąstė ir tada paklausė, kiek kainuotų pusė porcijos ledų.
Padavėjos kantrybė vis labiau seko. Prie įėjimo susidarė nemaža eilė, todėl mergina norėjo kuo greičiau susodinti visus laukiančius lankytojus.
– Pusė porcijos ledų kainuoja du eurus, – piktai atkirto ji.
Berniukas nusišypsojo ir nusprendė užsisakyti pusę porcijos ledų.
Vos po kelių minučių padavėja grįžo su ledais ir sąskaita, bei nieko nesakiusi nuėjo.
Vaikas ramiai suvalgė ledus ir susimokėjęs už juos išėjo.
Netrukus padavėja pamatė, kad stalas jau tuščias ir lengviau atsiduso. Mergina nuskubėjo jį paruošti kitiems klientams, tačiau tada pamatė tai, kas sugraudino iki ašarų…
Tas pats berniukas paliko 1 eurą arbatpinigių…
Jis pasirinko pusę porcijos ledų, tik tam, kad galėtų palikti arbatpinigių ir taip pradžiuginti padavėją.
Tą pačią akimirką padavėją apėmė kaltės jausmas. Kaip ji galėjo būti tokia savanaudė?
Kuo daugiau ji mąstė apie berniuko poelgį, tuo labiau jos akyse kaupėsi ašaros.
Ši istorija yra labai gražus pavyzdys, kad niekada nereikia spręsti apie žmogų pagal pirmą įspūdį…
