Kiekvienas iš tėvų žino, kaip yra svarbu teisingai išauklėti savo vaiką ir išmokyti pačių svarbiausių gyvenime dalykų. Neretai susiduriame ir su jų pasipriešinimu nepaklusnaus elgesio forma, kuris nervina tikrai daug ką iš mūsų. Mes, kaip tėvai, privalome parodyti vaikams, kad reikia gerbti vyresnį žmogų ir jo klausytis, tačiau būtent tėvai yra tie, kurie dažniausiai sulaukia atsikalbinėjimų ir neklaužados elgesio.
Kimberly Smith yra vieniša mama, kuri augina tris sūnus. Pačiam jauniausiajam tuo metu buvo vos pora mėnesių. Kaip galima nuspėti, besirūpindama dviem beveik paaugliais ir kūdikiu, mama buvo dažnai pavargusi ir turėjo labai mažai jėgų. Natūralu, kad jai reikėjo daugiau polisio, todėl trumpas miegas tą lemtingą dieną jai atrodė būtent tinkamiausia išeitimi.
Kai jos sūnus Camden grįžo iš mokyklos, jis pastebėjo, kad mama atrodo prasčiau, nei įprasta. Jauna mama juto krūtinės skausmus ir bendrą silpnumą, tačiau sūnui nerimą sukėlė ir tai, kad mama dėl skausmo negalėjo priglausti prie krūtinės mažylio ir net jį pakelti. Kimberly manė, kad viskas, ko jai reikia, tai trumpam numigti. Tačiau tada Camden pradėjo taip pat elgtis neįprastai ir žūtbūt trukdė mamai eiti miegoti. Tuo metu net kilo konfliktas tarp mamos ir sūnaus, nes Kimberly nesuprato, kodėl jis taip elgiasi.
Tačiau Camden puikiai žinojo, ką daro. Neseniai mokykloje vyko pamoka, kurios metu fizinio lavinimo mokytojas dėstė apie širdies ir kraujotakos negalavimus. Mokytojas tada primygtinai liepė mokiniams, kad šie, pamatę ką nors nusilpusį ir griebiantį ranka prie krūtinės, nedelsiant kviestų greitąją.
Sūnus pasakė mamai, kad ji privalo kreiptis į gydytojus, tačiau Kimberly spyriojosi. Kaip mama, ji pirmiausia pergyveno dėl to, kas pasirūpins jos vaikais, kai ją išveš paramedikai. Tačiau netrukus ji suvokė situacijos rimtumą ir sutiko su sūnaus reikalavimu iškviesti greitąją. Mintis apie tai, kad su ja gali atsitikti kažkas baisaus ir tragiško, leido jai suvokti, kad nieko nedaryti gali baigtis kur kas blogiau.
Netrukus atvykę paramedikai kuo skubiau išvežė jauną mamą į ligoninę. Būtent ten paaiškėjo, kad ją kamavo plaučių embolija, abu plaučiai buvo pripildyti kraujo krešulių. Visa tai buvo neseniai atlikto Cezario pjūvio operacijos padariniai. Kimberly labai pasisekė, kad paklausė sūnaus raginimų ir kreipėsi pagalbos, nes net keletos valandų skirtumas galėjo turėti įtaką kur kas liūdnesniai baigčiai.
Vėliau apie drąsaus ir užsispyrusio berniuko poelgį žinojo ir visa mokykla, ir visas miestelis. Visi džiaugėsi tuo, kad mokykla pasirūpino tokiu svarbiu švietimu vaikams ir kad Camden buvo pakankamai užsispyręs ir privertė mamą kreiptis į gydytojus. Tai iš tiesų buvo akimirka, kai jis jai išgelbėjo gyvybę.
Šiandien pati Kimberly pripažįsta, kad ji, kaip ir dauguma mamų, leidžia save išsekinti buities dalykais. Mamoms tampa normalu jausti nuolatinį nuovargį, po kuriuo gali būti labai gerai pasislėpusios rimtos sveikatos problemos. Nuo tos dienos ji nusprendė įsiklausyti visada į savo savijautą ir pasirūpinti savimi, kai kažkas negerai. Mintis, kad jos vaikai galėjo tapti našlaičiais per jos aplaidumą, jai iki šiol kelia šiurpą.
Kimberly ir jos didvyris sūnus yra puikus pavyzdys, kaip reikia įsiklausyti į artimos aplinkos siunčiamus signalus. Jei ne berniuko užsispyrimas, jis būtų tapęs našlaičiu. Puiki pamoka įsiklausyti į mus supančius vaikus – vis dėlto jie yra pilnaverčiai žmonės, su savo nuomone ir savo mąstymu. Kartais jie kur kas geriau mato dalykus, kuriuos mes, suagusieji, dažnai nusprendžiame “sušluoti po kilimu”. Linkime šiai šeimai daug sveikatos!
