Visi mėgstame ypatingas progas paminėti geruose restoranuose, tad ir šiai porelei nė nekilo abejonės, ką nori nuveikti savo šventės proga. Makenzie ir Steven Schultz net neįsivaizdavo, kad pasigailės tokio sprendimo.
Pora pripažino, kad tokio aptarnavimo jie nebuvo patyrę jau ilgą laiką. Pirmąją stiklinę vandens jie gavo tik po 20 minučių, užkandį jie gavo po 40 minučių, o pagrindinius patiekalus dar po valandos. Aplink buvo ir kitų staliukų, kuriuose vakarojo irgi aptarnavimu nepatenkinti žmonės. pora net matė staliuką vidury vakarienės paliekančią porą, kurių kantrybė buvo ne tokia stipri kaip Makenzie ir Steven. Tačiau nusivylusi porelė nepuolė rašyti blogų atsiliepimų restoranui ar kelti ginčų su vadybininku.
Jie pamatė, kad prie baro ir virtuvės langelio dirbo vos keletas padavėjų, tad buvo akivaizdu, kad aptarnavimas strigo ne dėl padavėjų asmeninės kaltės, bet dėl to, kad jų buvo per mažai. Juos aptarnavęs vaikinukas sukosi aplink begalybę stalų kaip bitutė ir niekada pats neparodė nepasitenkinimo. Vaikinas visiems šypsojosi, buvo mandagus ir stengėsi iš visų jėgų nepasimesti. Pora netruko tarpusavyje prisiminti, kaip jie patys kažkada dirbo padavėjais ir kaip nekentė šio darbo.
Padavėjai dažniausiai dirba dėl papildomų arbatpinigių, kuriuos profesionaliu aptarnavimu jie gali papildomai užsidirbti. Mažai kas žino, tačiau JAV padavėjo darbas yra grįstas arbatpinigiais, nes valandinis užmokestis iš darbdavio dažniausiai siekia vos 2-3 dolerius. Net Lietuvoje prasti darbai yra apmokami geriau.
Pora žinojo, kad šiandien padavėjai iš kitų restorano lankytojų negaus daug arbatpinigių, nors tai, kad maistas ir gėrimai buvo pagaminami lėtai, nebuvo jų kaltė. Labai retas restorano svečias supras, kad ne padavėjas dirba prastai, o virtuvė ir aplamai vadovybė. Nepaisant to, padavėjas yra tas žmogus, kuris sulaukia daugiausiai kritikos ir nemalonumų. Tad jie nusprendė padaryti gerą darbą ir praskaidrinti padavėjo sunkų vakarą.
Prie savo 66 dolerių sąskaitos jie pridėjo 100 dolerių arbatpinigių su žinute : “Mes abu kadaise buvome tavo vietoje.”
Pora jautė moralinę pareigą palaikyti vaikiną, nes žinojo, kaip jis sunkiai dirba ir kiek jis turi patirti negatyvo savo darbe tokiomis dienomis. Tokiu savo poelgiu pora norėjo priminti kitiems, kad prieš sprendžiant ką nors apie žmogų ar apie jo darbą reikėtų giliau pagalvoti.
Supratimas padavėjo atžvilgiu įkvėpė ir kitus žmones kartais sustoti ir susimąstyti. Svarbu visada pagalvoti, gal žmogus kurį norime užsipulti yra iš tikrųjų niekuo dėtas. Šiek tiek empatijos visada gali praskaidrinti kam nors dieną.
