Policininko darbas labai retai kada būna tiesiog įprastas, rutiniškas. Pareigūnai neretai susiduria su labiausiai neįprastomis ir skaudžiomis istorijomis, kurių metu jie, kaip atsakingi žmonės, privalo kažką padaryti. Pareigūnas Brandon Sheffert pradėjęs savo naktinę pamainą tiesiog patruliavo miesto gatvėse.
Staiga jis pamatė iš visų jėgų bėganti nuo kažko paauglį. Jis jį susistabdė norėdamas išsiaiškinti, kas nutiko, ar jam negresia pavojus. Deja, 16-metis Anthony Schultz neprasitarė nė žodžiu ir teigė, kad viskas yra gerai. Brandon buvo pratęs prie to, kad paaugliai nepasitiki policija ir tikrai nepuola visko pasakoti pirmam pasitaikiusiam.
Jis paleido Anthony savais keliais, tačiau jo neapleido jausmas, kad kažkas yra negerai. Sustabdymo metu jis užsirašė vaikino adresą, tad po kelių dienų jis nutarė atvykti pasilabinti. Jis norėjo įsitikinti, kad paauglio namų aplinka yra tikrai saugi. Tai, ką pamatė užėjus pro duris, jį šokiravo. Anthony glaudėsi viename kambaryje kartu su kitais 7 šeimos nariais.
Tokios gyvenimo sąlygos tikrai buvo nepavydėtinos, tačiau pareigūnas nerado jokių nusižengimų, tad negalėjo nieko padaryti. Galiausiai jis norėjo būti draugiškas ir paslaugus žmogus, o ne policininkas, kuris įsiveržia ir griauna gyvenimus. Brandon reguliariai lankydavo šeimą, susipažino artimiau su Anthony, kuris su kiekviena diena buvo vis atviresnis.
Kas kartą, kai Brandon grįždavo namo pas savo žmoną ir du vaikus, jo neapleisdavo kartėlio jausmas dėl situacijos bergždumą. Vieną vakarą jis sulaukė skambučio iš berniuko mamos. “Jūs privalote pasiimti jį. Aš negaliu daugiau juo pasirūpinti.” – jis girdėjo ragelyje. Brandon suprato, kad konfliktiniai santykiai su mama pasiekė ribą ir vaikinas yra išspiriamas lauk į gatvę.
Brandon pasiūlė Anthony apsistoti pas jį bent savaitei, kol galbūt mamos situacija pasikeis, ji atslūgs. Tačiau savaitės tapo mėnesiais, o mėnesiai metais. Vaikinas buvo nebereikalingas savo šeimai, tačiau tuo pačiu metu jis atsidūrė pačioje geriausioje jam vietoje. Brandon su šeima priėmė vaikiną kaip savo šeimos narį.
Brandon vaikai iš karto džiaugiasi Anthony kompanija ir vadino jį didžiuoju broliu. Neilgai trukus vaikinas atsipalaidavo ir ėmė atsiskleisti kaip asmenybė. Po daugybės metų jis neprivalėjo jaudintis, iš kur gaus maisto lėkštę. Jis pirmą kartą pajuto, kas yra mylinti ir palaikanti aplinka.
Sheffert šeima su malonumu priėmė vaikiną ir net pakvietė paauglį kartu atostogauti. Jis pirmą kartą skrido lėktuvu ir pirmą kartą buvo išvykęs kažkur iš savo miesto. Anthony netrukus tapo pilnamečiu, kuris pirmas savo giminėje per pastaruosius 30 metų baigė mokyklą.
Tai parodė, kokioje beviltiškoje aplinkoje auga daugybė tokių pačių kaip jis, kurie užstringa tame pačiame nemeilės rate be jokio rūpesčio. Vaikinas turėjo savo miegamąjį, išmoko vairuoti, susirado savo pirmą darbą gyvenime. Jis pirmą kartą pajuto, kad gyvenimas gali būti kitoks.
Anthony yra be galo dėkingas Brandon už jo dosnumą ir gerą širdį, kurios vedinas jis priglaudė benamiu tapsiantį vaikiną. Jie abu kartais pagalvoja, kas būtų, jei Brandon tą naktį nepamatytų jo bėgančio gatve. Anthony tiki, kad toje situacijoje, kurioje jis tuo metu buvo, jis būtų baigęs savo nevykusį gyvenimą mirtimi arba kalėjimu. Dabar Anthony svajoja apie tarnybą kariuomenėje ir vis daugiau tiki, kad viskas šiame gyvenime įmanoma.
