97-erių Dorothy Booth buvo giliai tikinti moteris. Nugyvenusi ilgą ir gražų gyvenimą ji žinojo, kad jos laikas greitai pasibaigs. Kad ir kaip visi buvo susitaikę su neišvengiama moters mirtimi, Dorothy šeimai buvo sunku atsisveikinti su mama, močiute ir promočiute viename žmoguje.
Tačiau senolė visada pajuokaudama sakydavo, kad atsiųs ženklą iš aukštybių ir praneš, kad viskas jai ten gerai. Viena iš jos dukrų pajuokaudama pasakė mamai, kad ji atsiųstų paukštelį – raudonąjį kardinolą. Šis ryškiaspalvis paukštis buvo Dorothy pats mėgstamiausias.
Netrukus senolės gyvybė užgeso. Nors prieš mirtį ji prašė savo dukrų negedėti, o gyventi toliau savo gyvenimus su šypsena, mamos netektis vis vien sudavė stiprų smūgį dukroms Debbie ir Jeanne. Jos keletą savaičių jautė stiprų liūdesį ir sielvartą.
Vieną dieną jos buvo namie ir išgirdo už virtuvės lango triukšmą. Išėjusios į lauką jos negalėjo patikėti tuo, ką pamatė. Prie jų namų ant žemės kuo ramiausiai tupėjo būtent raudonasis kardinolas. Moterys kaipmat susijaudino, tačiau vis tik galvojo, kad tai sutapimas.
Tačiau tai, kas vyko toliau, buvo kur kas keisčiau. Moterys sugebėjo paimti ir pakelti paukštį nuo žemės ant rankų. Vaizdas buvo tikrai neįtikėtinas. Jos laikė laukinį paukštį savo rankose, o jis kuo ramiausiai tupėjo.
Kai Jeanne pabandė iškelti ranką ir leisti paukščiui išskristi, jis nušokęs nuo moters delno atsitūpė jai ant peties! Tą akimirką Debbie vyras laimei išsitraukė vaizdo kamerą ir įamžino neįtikėtiną akimirką. Tuo metu, kai paukštis ir toliau tupėjo ant peties, moterys tikrai suprato, kad tai yra jų mamos siųstas ženklas. Tikimybė tokiam atsitiktinumui buvo neapsakomai maža, tačiau ji egzistavo.
Debbie ir Jeanne akyse susikaupė ašaros, tačiau jų veiduose atsirado ir šypsenos. Moterys pajuto palengvėjimą ir postūmį gyventi toliau. Nors šiuo ženklu iš anapus galima tikėti, o galima ir netikėti, akivaizdu, kad šioms moterims šis neįprastas įvykis suteikė kur kas daugiau, nei matoma plika akimi. Joms tai buvo atsakas į jų maldas, kurių dėka jos susitaikė su artimo žmogaus netektimi. Netekti mylimo žmogaus yra labai sunku, tačiau net tokie maži stebuklingi dalykai padeda matyti gyvenimą visai kitomis akimis. Šių moterų istorija nėra paskatinimas tikėti Dievu ar pomirtiniu gyvenimu, tačiau ji yra akivaizdus pavyzdys, kad net ir neįtikimiausias sutapimas gali palengvinti netekties jausmą.
