Ši istorija labai puikiai parodo tai, kad net menkiausia pažintis ar draugystė, kuri net gali ir nutrūkti, gyvenime turi stebuklingą galią. Kai kurių draugysčių metu sukuriame unikalų ryšį, kuriam nepavaldus nei laikas, nei gyvenimo pokyčiai. Stephanie Culley pirmą kartą sutiko Beth Laitkep parduotuvėje, kurioje abi įsidarbino dar paauglystėje.
Merginos lankė tą pačią vidurinę ir po pamokų bei savaitgaliais papildomai užsidirbdavo parduotuvėje. Steph ir Beth turėjo tvirtą ryšį, tačiau jis subyrėjo po to, kai merginos baigė mokyklą ir jų keliai pasuko skirtingomis pusėmis. Stephanie ištekėjo ir pagimdė tris vaikus. Beth gyvenimas tuo tarpu nebuvo toks laimingas.
Ji keletą kartų nesėkmingai bandė susikurti šeimą, rasti gerą partnerį, tačiau kaskart ji patirdavo fiasko. Vienintelė gyvenimo dovana buvo jos vaikai, kurių turėjo 5 ir laukėsi 6-to. Tą akimirką gyvenime Beth jautė daug skaudulio, dėl nenusisekusių santykių, sunkumų auginant būrį vaikų ir nežinomybės, kuri laukia susilaukus 6-tojo mažylio. Tik sužinojus apie nėštumą, paskutinis Beth partneris taip pat pasitraukė iš jos gyvenimo, tad Beth su vaikais liko vienui viena.
Lyg to būtų negana, antro nėštumo trimestro pabaigoje, medikai apžiūros metu Beth atskleidė siaubingą žinią – jai diagnozuotas krūties vėžys. Jai teko priimti daug sunkių sprendimų, kuriuos skubino medikai. Reikėjo pradėti priešlaikinį gimdymą ir pradėti aktyvų gydymą chemoterapiją ir spindulinį gydymą. Jauniausias Beth sūnus gimė 31-ą nėštumo savaitę, tačiau laimei – jis buvo sveikas.
Beth laukė labai sunkus kelias, kuriame jai reikėjo palaikymo. Laimei, bendruomenė sužinojo apie vienišos mamos likimą ir nusprendė padėti. Apie Beth ligą ir situaciją sužinojo jos jaunystės draugė Stepanie, kuri taip pat kuo skubiau pasiūlė savo pagalbos ranką. Moterims atrodė, kad visi beveik du dešimtmečiai kaip ir nebuvo praėję, jos bendravo taip pat lengvai, kaip kadaise. Stephanie labai palaikė draugę, lydėjo ją pas gydytojus, prižiūrėjo vaikus, kurie sergančiai mamai buvo visas gyvenimas.
Visi su nerimu laukė, kol Beth pagerės. Tačiau po dviejų metų gydymo žinios buvo liūdnos – vėžys išplito įvairiose Beth kūno vietose. Tolimesnis gydymas buvo beviltiškas, tad moteris su kartėliu viduje nusprendė jį nutraukti. Svarbiausias klausimas dabar mirštančiai moteriai buvo jos vaikų likimas. Labiausiai ji bijojo, kad jos vaikai bus išskirti, nes surasti vienus namus net 6 vaikams yra praktiškai neįmanoma. Nebent tave supa tikri angelai…
Beth žinojo, kad jos draugė Stephanie yra puiki mama, pati auginanti 3 vaikus, tad jai buvo sunku jos prašyti tokios paslaugos – auginti jos vaikus po jos mirties. Vis dėlto tai net 9 vaikai – tai daug atsakomybės, labai daug darbo ir pasiaukojimo. Tačiau mirštanti mama neturėjo kitos išeities, tik paklausti. Stephanie be abejonės sutriko sulaukusi tokio prašymo ir pati paprašė šiek tiek laiko tam, kad jos šeima aptartų visą šią galimybę.
Galiausiai, sulaukusi didelio savo vaikų palaikymo, Stephanie su vyru nusprendė – jie taps Beth vaikų globėjais ir vėliau įtėviais. Kai teismo sprendimu Culley šeimai buvo perduotos globėjų teisės į vaikus, Beth atsiduso. Jai palengvėjo žinant, kad jos vaikai turės namus ir žmones, kurie juos stengsis mylėti visa širdimi. Po mėnesio nuo gydymo nutraukimo Beth mirė artimų žmonių apsuptyje.
Po jos mirties, Stephanie papasakojo, kad visi šie gyvenimo posūkiai buvo lemtingi ir “įspausti” jų gyvenime kur kas anksčiau. Moteris su vyru ir vaikais gyvena labai dideliuose namuose, tad ji visada savęs klausė, kam jiems reikalingi tokie namai. Dabar jiems tapo aišku, kad auginti Beth vaikus buvo lemta. Išlaikyti 9 vaikus nėra lengva, bet Cullen šeimos nepakartojamas ir kilnus poelgis yra gerbiamas ir palaikomas daugybės žmonių, tad ši didelė šeima gauna nemažai tiek finansinės, tiek psichologinės paramos iš geros širdies žmonių. Beth gali ilsėtis ramybėje – jos vaikai yra laimingi ir kartu.
