Internete ir televizijoje nuolat girdime perspėjimus apie telefoninius sukčius, tačiau vis dar nemažai senjorų pakliūna į jų pinkles. Ypač populiari sukčiavimo schema, kai nepažįstami žmonės paskambina senukams ir reikalauja pinigų, neva jų sūnus ar anūkas pateko į avariją ir jam gresia dideli nemalonumai.
Ir tik po kurio laiko senjorai supranta, kad tapo sukčių auka. Tačiau šios istorijos herojės taip lengvai neapgausi!
Marijos telefonas suskambo 10 valandą ryte. Senutė padėjo skaitytą laikraštį ir pakėlė telefono ragelį.
“Jūsų anūkas pateko į siaubingą autoįvykį. Jis yra avarijos kaltininkas“ – telefonu sakė nepažįstamasis.
“Sudaužyti automobiliai, yra aukų. Jam gresia nuo trejų iki penkerių metų kalėjimo. Reikia sumokėti, kad padėtumėt savo anūkui“ – tęsė nepažįstamas vyras.
“Kiek pinigų reikia?“ – paklausė senutė.
“5000 eurų. Paruoškite pinigus, o mūsų žmogus ateis jų paimti. Tik niekam nesakykite apie šį skambutį, kitaip anūkas atsidurs už grotų“ – toliau dėstė nepažįstamasis.
“Bet aš neturiu tokių pinigų namuose. Reikia eiti iki bankomato, o jis kitame miesto gale“ – sunerimusiu balsu atsakė Marija.
“Pasakykite adresą ir prie jūsų daugiabučio privažiuos sidabrinis automobilis. Jis nuveš jus kur reikia. Ir atminkite – niekam nė žodžio! Viskas tik dėl jūsų anūko“.
Netrukus nepažįstamas vyras nuvežė Mariją iki bankomato. Vairuotojas dar kartą liepė niekam neprasitarti, o senutė linktelėjo galvą. Ji grįžo po maždaug 15 minučių.
– Pamiršau kortelės PIN kodą… – atsiduso senutė. – Reikia važiuoti 30 kilometrų iki mano kaimo. Turiu jį užsirašiusi savo užrašų knygutėje…
Vairuotojui nebuvo kitos išeities, todėl nuvežė senutę į kaimą.
Marija iš kaimo namelio išėjo su dviem maišais bulvių ir svogūnų.
– Dėk į bagažinę ir važiuojam! – pasakė ji nepažįstamam vyrui.
– Iki bankomato? – paklausė jis.
– Namo! Ar nori, kad aš čia su tom bulvėm po miestą vaikščiočiau? Pakeliui dar stabtelk į parduotuvę. Reikia nusipirkti duonos ir pieno… – atsakė Marija.
Vairuotojas buvo labai nepatenkintas, tačiau tylėjo. Tuo tarpu senutė visiškai nesijaudino.
– Padėk senutei su krepšiais, – pasakė Marija išlipdama iš automobilio.
Nepažįstamasis nusekė paskui moterį į penktą aukštą. Ten jo laukė policijos pareigūnai.
– O kaip gi jūsų anūkas? – sušuko sukčius.
– Neturiu aš jokio anūko. Žinau, kad nebuvo ir jokios avarijos. Aš tave iš karto perpatau!
– Tai kokio velnio važiavot iki bankomato?
– Vakar pervedė pensiją, tai reikėjo nusiimti pinigų.
– O kaimas?
– Reikėjo į miestą parsivežti bulvių ir svogūnų. Aš ne kokia nukvakusi močiutė, o į pensiją išėjusi buvusi policininkė! – išdidžiai atsakė Marija.
