George ir Farra Rosko buvo neįtikėtinai laimingi, kai pasaulį išvydo jų trečiasis vaikas – nuostabi mergaitė, vardu Talia. Tačiau vos po kelių savaičių tėvų džiaugsmas virto košmaru. Atlikti tyrimai parodė, kad mažylė serga itin reta ir netgi mirtina kepenų liga.
Mažosios Talios kepenys nefunkcionavo tinkamai, tačiau gydytojai darė viską, jog ji kuo greičiau pasveiktų. Iš pradžių mergaitės būklė nebuvo itin sunki.
Bėgant laikui tėvai pajuto, kad šeimoje trūksta papildomų rankų ir pradėjo ieškoti auklės vaikams bent jau vasaros laikotarpiui. Taip šeimos gyvenime atsirado jauna mergina Kiersten Miles. Studentė ieškojo auklės darbo ir nepabūgo padėti šeimai su sergančia mažyle.
Kiersten nuo pat pirmos dienos susidraugavo su šeima, tačiau labiausiai suartėjo su mažąja Talia. Mergaitei labai patiko leisti laiką su savo aukle, o tėvai džiaugėsi, jog pavyko rasti tokį nuostabų žmogų.
Tačiau tuo metu George ir Farra nežinojo, kas jų laukia vos už kelių savaičių…
Sekančių tyrimų metu gydytojai pastebėjo, kad Talios kepenys pradėjo ne tik nefunkcionuoti, bet ir vis labiau kenkti mažylei.
Mažai mergaitei reikėjo donoro, nes kitaip ji nesulauks savo antrojo gimtadienio. Skausmo apimta šeima pradėjo ieškoti tinkamo donoro dukrai. Paaukoti savo kepenų dalį gali bet kuris sveikas žmogus, nes organizmas yra ypatingas tuo, kad kepenys laikui bėgant gali regeneruoti.
Šią ir kitą informaciją slapta perskaičiusi Kiersten labai greitai nusprendė, kad ji atliks tyrimus dėl tinkamumo donorystei.
Jauna mergina išstudijavo kone visą prieinamą informaciją apie donorystę ir šeimai pasakė: “Aš būsiu Talios donorė“.
George ir Farra negalėjo patikėti tuo, ką girdi. Paaiškėjo, kad Kiersten yra idealiai tinkanti donorė ir yra visu 100 procentų pasiryžusi tą padaryti. Nors mergaitės tėvai klausė auklės, ar ji tikrai viską žino apie tapimą donoru, mergina jiems atkirto, kad jau viską sužinojo, su visais pasitarė ir nusprendė – ji negali nepabandyti padėti šiam mažam angelėliui.
Vos po kelių mėnesių Kiersten ir Talia buvo pasiruošusios operacijai, kuri praėjo sėkmingai. Praėjus kelioms dienoms po operacijos mažylė jautėsi lyg naujas žmogus. Pati Kiersten reabilitacijoje praleido pora savaičių ilgiau, nei mažylė, kuri sveiko tiesiog akyse. Nuo tos lemtingos sausio 11-os dienos Kiersten tapo tikra Rosko šeimos nare.
Kiekvienais metais šeima švenčia antrąjį Talios “gimtadienį”, kurio metu šeima prisimena dieną, kai jų mažylė gavo antrą šansą gyventi. Tuo tarpu Kiersten tapo aktyviste, siekiančia kuo daugiau šviesti žmones apie galimybę tapti donorais. Mažosios Talios gyvenimas tapo gyvu liudijimu, kad tokios didelės aukos yra vertos visų pastangų.
“Aš esu įsitikinusi, kad labai svarbu skleisti informaciją apie tapimą donoru. Nemanau, kad daug žmonių žino, jog įmanoma paaukoti dalį savo kepenų beveik be jokių pasekmių sveikatai. Dauguma girdi tik apie galimybę paaukoti inkstą. Po to, kai pati praėjau šį procesą nuo pradžių iki pabaigos, aš žinau, kad jei reikėtų, aš vėl padaryčiau tą patį. Žmonėms būtina žinoti, kam jie pasiryžta ir turėti visą informaciją nuo A iki Z. Tai yra tokia maža auka palyginus su tuo, kokią didelę gyvenimo dovaną suteikiame”.
Dabar Talia yra sveika mergaitė, kurios nebūtų šioje žemėje jei ne angelas sargas, kuris atsirado jos gyvenime auklės pavidalu. Tai iš tiesų labai įkvepianti istorija, kuri nepalieka abejingų. Kiekvieną dieną visame pasaulyje atsiranda nauji pacientai, kurie pradeda laukti savo donoro ir tikrai nemažas procentas taip ir nesulaukia savo išgelbėtojų.
Būtent todėl visi žmonės yra skatinimi paaukoti bent jau kraujo, kuris irgi gali išgelbėti ne vieną gyvybę.
