Kiekvienas žmogus savo uždirbtus pinigus gali leisti kaip tik nori, tačiau situacija keičiasi, kai turi antrąją pusę. Gyvenant santuokoje reikia rasti kompromisus ir prisitaikyti vienas prie kito. Ši linksma istorija yra būtent apie tai…
Bronius visą gyvenimą buvo darbštus vyras, tačiau labai nemėgo dalintis savo uždirbtais pinigais su kitais. Pinigus jis dievino labiau už viską pasaulyje.
Vieną dieną Bronius sunkiai susirgo, o gydytojai pranešė labai liūdną žinią – gyventi jam liko visai nebedaug. Sužinojęs tai, vyras kreipėsi į savo žmoną Danguolę su vienu konkrečiu prašymu.
– Prašau po mano mirties visus mano sukauptus pinigus įdėti kartu į karstą. Noriu juos nusinešti į kitą pasaulį.
Danguolė pažadėjo įgyvendinti paskutinį vyro norą, nors tuomet jai tektų gyventi labai skurdžiai.
Vos po kelių savaičių Broniaus gyvybė užgeso, o žmona pradėjo galvoti, kaip sutalpinti visus vyro pinigus į karstą. Danguolė buvo sąžininga moteris, todėl norėjo įvykdyti paskutinį vyro norą. Laidotuvės įvyko gražioje miestelio bažnyčioje.
Į laidotuves susirinko daugybė Bronių pažinojusių žmonių. Pasibaigus mišioms karstas jau buvo uždaromas, tačiau Danguolė sušuko “palaukit“. Žmona priėjo prie karsto, įdėjo į jį nedidelę dėžutę ir grįžo į savo vietą. Šalia sėdėjusi draugė paklausė:
– Kas buvo toje dėžutėje?
– Bronius norėjo būti palaidotas su visais savo pinigais, todėl įdėjau juos į vidų, – atsakė našlė.
– Ar tu išprotėjai? Kam jam po žeme bus reikalingi tie pinigai?
– Aš jam pažadėjau… Žinai, kad esu sąžininga moteris…
– Bet jis buvo labai turtingas! Kaip tau pavyko viską sutalpinti į tą nedidelę dėžutę?
– Reikėjo gerai pasukti galvą, kaip viską sutalpinti, tačiau man pavyko rasti sprendimą! Visus jo pinigus sudėjau į savo banko sąskaitą ir išrašiau jam čekį, – nusišypsojo našlė.
