Kartą pasiturintis vyras nusprendė suteikti sūnui vertingą gyvenimišką pamoką, kad ne viskas pasiekiama ir gaunama taip paprastai. Tėtis norėjo parodyti, kaip gerai gyvena jų šeima ir kaip toli nuo jų yra skurdas.
Vyras kartu su sūnumi nuvažiavo į kaimą ir apžiūrėjo ten stovinčius namus. Galiausiai jie pamatė labai skurdžią trobelę ir paprašė šeimininkų apsistoti kelioms dienoms. Jie mielai sutiko.
Tėvas su sūnumi kaime praleido kelias dienas ir išvažiavo namo. Kelionės metu vyras atsisuko į sūnų ir paklausė:
– Na, kaip tau šios dienos? Ar patiko laikas kaime?
– Taip… Man viskas patiko, tėti, – atsakė berniukas.
– Dabar tu pamatei, kaip vargingai kai kurie žmonės gyvena ir kaip sunkiai jie kiekvieną dieną dirba… Supranti, kad tau gyvenime labai pasisekė?
– Aha… – sūnus atsakė trumpai ir toliau ramiai sėdėjo.
– Taigi kokią pamoką išmokai iš šio mūsų vizito kaime?
– Dar tiksliai nežinau… Bet aš pastebėjau, kad šie žmonės turi keturis šunis, o mes tik vieną. Savo kieme turime baseiną, o jie visą upę! Mūsų kieme šviečia lauko žibintai, o jie turi visą žvaigždėtą dangų. Mūsų teritorija aptverta tvora, o už jų kiemo ribų prasideda beribiai laukai. Mes turime labai aukštą tvorą, kad apsisaugotume nuo aplinkinių akių, o jie apskritai neturi tvoros, jog galėtų užeiti visi norintys!
Tėtis buvo visiškai nepasiruošęs tokiam sūnaus atsakymui… Kol jis bandė susidėlioti visas mintis savo galvoje, berniukas pridėjo:
– Tėti, aš visgi supratau šią tavo pamoką! Tai ne jie skurdžiai, o mes tokie, taip?
Laimingas gyvenimas tikrai ne visada priklauso nuo didelių turtų…
