Vakarienės svečiai sėdėjo prie stalo ir aptarinėjo įvairias gyvenimo aktualijas. Vienas vyras, užimantis aukštas pareigas didelėje įmonėje, nusprendė pašnekėti apie švietimo problemą.
“Ką vaikai gali išmokti iš žmogaus, kuris nusprendė, kad geriausias pasirinkimas gyvenime yra tapti mokytoju?“
Norėdamas pratęsti savo mintį, jis atsisuko į vieną moterį:
“Jūs, Laima, esate mokytoja. Būkite atvira, kiek jūs uždirbate?‘
Moteris šiek tiek nesusipatogino nuo tokio klausimo, bet atsakė smalsiam vyrui.
“Norite sužinoti, kiek aš uždirbu?
Na, aš priverčiu vaikus dirbti sunkiau, nei jie kada nors galėjo. Man pavyksta juos išlaikyti ramiai sėdint 45 minutes, nors jų tėvams nepavyksta to padaryti net penkioms minutėms. Mano klasėje jie ramiai sėdi be telefonų ar planšetinių kompiuterių. Ar tikrai norite sužinoti, kiek uždirbu?
Aš skatinu vaikų susidomėjimą.
Aš prašau jų užduoti klausimus.
Aš liepiu vaikams atsiprašyti, jeigu to reikalauja situacija.
Aš priverčiu vaikus rodyti pagarbą ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Aš raginus juo skaityti, skaityti ir dar kartą skaityti…
Aš priverčiu juos parodyti viską, ką jie sugeba matematikoje. Jie naudoja savo smegenis, o ne skaičiuotuvus.
Savo klasę paverčiu vieta, kurioje mokiniai gali jaustis saugūs.
Aš mokau juos suprasti, kad gyvenime galima pasiekti viską, jeigu tik panaudosi visus savo talentus, širdį ir sunkiai dirbsi.
Ir jeigu kažkas pasijuokia iš mano atlyginimo, galiu iškelti galvą aukštai ir pasakyti, kad man tai nerūpi. Nes šie žmonės yra visiški neišmanėliai. Ar žinote, ką aš gaunu? Gaunu galimybę pakeisti pasaulį. Aš auginu jūsų vaikus ir padedu jiems tapti lyderiais, gydytojais ar inžinieriais“.
Po šių moters žodžių vyras tik nuleido galvą ir daugiau nieko nebepasakė…
