“Prieš daugiau nei dvejus metus stovėjau mažoje parduotuvėje daugiabučių kvartale, kur daugelį prekių vis dar paduoda pardavėja.
Netrukus į vidų užėjo labai apsileidusi jauna mergina. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog ji yra benamė. Mergina pasiteiravo, ar negalėčiau nupirkti šampūno. Man sutikus, ji atsinešė pačią pigiausią prekę, tačiau daviau penkis eurus ir liepiau išsirinkti kažką geresnio. Prieš išeinant iš parduotuvės ji dar stabtelėjo prie mėsos šaldytuvo. Pažvelgė alkanomis akimis ir kiek pastovėjusi išėjo. Buvo be galo gaila šios jaunos merginos, todėl nusprendžiau sužinoti, kaip ji atsidūrė tokioje tragiškoje padėtyje.
Nupirkęs porą bandelių prisivijau merginą. Prisėdome ant suoliuko ir ji pradėjo pasakoti savo gyvenimo istoriją. Sulaukusi aštuoniolikos ji susipažino su vaikinu, kuris įkalbėjo atsikraustyti pas jį. Mergina labai to norėjo, tačiau griežta mama prieštaravo. Taip šeimoje prasidėjo nesutarimai. Nepaklausiusi mamos, ji persikėlė gyventi pas vaikiną, tačiau vėliau jis ją išvarė…
Mergina norėjo grįžti į namus, tačiau principinga mama nesutiko priimti. Iš pradžių ji miegojo pas savo draugus, bet vėliau pasidarė gėda ir ji atsidūrė gatvėje.
Ši istorija mane tikrai sukrėtė. Nepaisant visų higienos trūkumų, pakviečiau ją į savo namus. Leidau nusiprausti, nukirpau plaukus trumpai, kurie buvo labai pažeisti. Daviau pinigų ir keletą senų nereikalingų daiktų.
Ji pradėjo verkti iš dėkingumo…
Išėjus merginai iš mano namų, paskambinau keliems draugams ir papasakojau visą istoriją. Pasitaręs su draugais, nusprendžiau išnuomoti jai vieno kambario butą. Mano naujoji draugė įsidarbino prekybos centre.
Net nemoku apsakyti žodžiais, kokia ji buvo laiminga… Žinoma, aš ir pats džiaugiausi galėdamas padėti.
Bėgant laikui mūsų bendravimas nutrūko.
Tačiau prieš kelias dienas ją ir vėl sutikau parduotuvėje. Ji atrodė tiesiog puikiai! Pamačiusi mane, ji džiaugsmingai sušuko ir pribėgusi apkabino.
Kol kas ji dirba kasininke, bet manau, kad tai tik laikina. Ji taip pat rado naują vaikiną. Kitą savaitę važiuoju pas juos į svečius, nes ji nori man atsidėkoti ir paruošti skanią vakarienę.
Šia istorija noriu pasakyti, kad nešvarūs benamiai gatvėje ne visada yra didelė problema. Kai kuriems tiesiog labai nepasisekė… Kiekvienas jų turi savo istoriją…
Nekalbu apie visiškus girtuoklius, kuriuos galima lengvai atpažinti. Vos keli eurai gali padėti kitam žmogui išgyventi, o didesnė pagalba ir suteikti naują šansą gyvenime…“.
