Tikriausiai visi galėtume pasakyti, kad gyvenime svarbiausia yra sveikata ir buvimas laimingu. Tačiau pasaulio progresui vis einant pirmyn, žmonės linksta sirgti vis daugiau ir daugiau. Graikas Stamatis Moraitis tikrai nesistengė gyvenime nieko įrodyti, nieko atrasti, tačiau jo istorija tapo labai įspūdinga pamoka, išgarsėjusia visame pasaulyje.
Stamatis gimė Graikijos saloje, pavadinimu Ikarija. Jis gimė paprastoje šeimoje ir gyveno paprastą gyvenimą. Tačiau 1940-aisiais jų ramus gyvenimas pasikeitė ir Stamatis privalėjo tarnauti ir dalyvauti kare. Karo įkarštyje vyras buvo sunkiai sužeistas į ranką, o gydyti traumą jam patarė JAV. Jis sugebėjo įsmukti į laivą, keliavusį iš Turkijos į Niujorką ir taip netrukus Stamatis apsigyveno JAV.
Išsigydęs patirtą traumą jis nusprendė persikelti gyventi į Floridą, kur jis vėliau susikūrė šeimą. Jis laimingai gyveno paprastą gyvenimą, turėjo 3 vaikus ir gražius namus prie jūros kranto. Tačiau įkopęs į 6 dešimtmetį vyras staiga pajuto, kad jam vis sunkiau ir sunkiau lipti laiptais savo namuose. Apsilankęs pas gydytojus jis sužinojo gyvenimą triuškinančią diagnozę – plaučių vėžys.
Daktarai jam pasakė, kad su labai suprogresavusia liga jis išgyvens tik artimiausius 9 mėnesius. Vyras svarstė, kaip praleisti paskutines savo gyvenimo dienas. Po ilgų apmąstymų jis suprato, kad nori mirti savo protėvių žemėje ir būti palaidotam senose kapinėse šalia Egėjo jūros. Jis netrukus grįžo į Ikarijos salą kur ligotas vyras apsigyveno su savo senoliais tėvais.
Stamatis mama ir žmona rūpinosi jo vis silpnėjančiu kūnu, jį lankė daugybė jo jaunystės draugų. Vyras jautė, kad pasirinko teisingai grįžęs namo ir viduje jautė didelį palengvėjimą. Staiga prasidėjo tai, ko niekas nesitikėjo. Stamatis jėgos nustojo jį apleisti ir jis turėjo energijos net pasikapstyti darže. Jis mėgavosi sodindamas daržoves ir vaikštinėjo po jo tėvų nedidelį vynuogyną.
Jis nemanė, kad gyvens ilgiau, nei jam žadėjo daktarai, tačiau jis mėgavosi kiekviena akimirka. Staiga suėjo tas 9 mėnesių laikotarpis, tačiau vyras jautėsi tik geriau ir geriau. Jis sulaukė ir savo užauginto derliaus ir toliau rūpinosi daržu. Likusį laiką jis leido tavernose su draugais žaisdamas domino ir besimėgaudamas paprastu gyvenimu be jokių lūkesčių dėl savo mirties datos.
Taip praėjo 35 metai, po kurių jo organizme neliko jokių vėžio pėdsakų. Didžiausias stebuklas buvo tai, kad jis neturėjo jokio gydymo. Jis grįžo į savo salą tam, kad joje mirti, tačiau vietoje to, jis grįžo prie savo šaknų ir gyvenimo, kuris pasižymi paprastumu. Ne, ne namų ilgesys ir nostalgija jį išgydė. Nors Stamatis sveikatos pokyčiai išlieka iki šiol moksline paslaptimi, kitiems įvairūs jo ir jo bendruomenės gyvenimo būdo momentai atskleidžia bent dalį ilgaamžiškumo paslapties.
Netrukus įvairūs mokslininkai ir tyrėjai nustatė, kad šioje saloje gyvena labai daug ilgaamžių žmonių, perkopusių 100 metų ribą. Ikarijos salos gyventojai pasižymėjo ne tik ilgaamžiškumu, bet ir geresne nei vidutinė sveikata. Netrukus jie subūrė daug faktų apie gyvenimą šioje saloje, kuriais pasidalino didžiausi pasaulio leidėjai.
Pasirodo, jų gyvenimo būdas atliko didžiausią vaidmenį salos gyventojų išgyvenime. Šie žmonės mėgo būti grupėse, mėgautis vynu iki vėlumos. Jie dažnai eidavo popiečio miego, nesirūpino dėl darbo valandų ir aplamai ignoravo laiko tėkmę. Paprastai tariant – jie niekur neskubėdavo ir mėgaudavosi šia akimirka. Niekas šioje saloje niekur neskubėjo ir nesijaudino dėl didelių dalykų.
Kitas dalykas, sužavėjęs mokslininkus, buvo jų sugebėjimas pasirūpinti viskuo, ko jiems reikia išgyvenimui. Šioje saloje jie augino savo gyvulius, jūroje gaudė žuvis ir valgė daržoves ir vaisius, kuriuos jie patys užsiaugina. Beveik visi mėgavosi vynu, kurį gamina beveik kiekvienuose namuose ir kasdien jo suvartodavo bent po porą taurių.
Šios salos gyventojai visam pasauliui parodė, kad skubėti gyventi neverta. Lėtas ir nerūpestingas gyvenimas, nesivaikant materialių dalykų atneša didesnę naudą. Dėl savo mitybos ir įvairiausių natūralių vaistažolių vartojimo, daugelis žmonių nugyveno ilgus ir sveikus gyvenimus. Jie taip pat yra labai laimingi žmonės, nes jie mėgaujasi tuo, ką turi.
Po daugelio metų Stamatis net sužinojo, kad visi 9 daktarai, kurie jam diagnozavo vėžį, jau buvo patys mirę. Stamatis palaidojo savo tėvus ir savo žmoną, ir toliau gyveno iki 2013-ųjų. Tais metais jis ramiai ir taikiai mirė natūralia mirtimi, sulaukęs beveik 100 metų.
Vienas paskutinių Stamatis interviu:
