Romas iš žvejybos grįžo labai vėlai, tačiau puikiai nusiteikęs. Pažvelgęs į žmoną ir uošvienę, jis išdidžiai ant stalo padėjo kibirą su pagauta žuvimi.
– Po kiek šiandien tokią žuvį pardavinėja? – sarkastiškai paklausė uošvienė.
– Ką? – Romas piktai pažvelgė į savo uošvienę, kuri jau antrą savaitę svečiuojasi jų namuose.
– Tai? Negi galvoji, jog aš tokia kvaila. Nusipirkai žuvies, o visą tą laiką praleidai kokioje nepadorioje vietoje. Inga, užuodi, kaip nuo jo trenkia kvepalais ir degtine?
– Aha, užuodžiu, – linktelėjo vyro žmona.
– Jūs išprotėjot? – Romas prarado savo gerą nuotaiką.
– Nustok čia rėkti. Kelintą valandą žadėjai grįžti iš žvejybos? – pyko žmona.
– Taigi… Tavo mama nuteikė tave prieš mane? – paklausė Romas.
– Prie ko čia mano mama? – tęsė Inga. – Tai kelintą žadėjai grįžti?
– Kodėl tu dar kalbi su tuo melagiu? – įsiterpė ir uošvienė. – Pažiūrėk, koks jis visas susiglamžęs. Iš karto aišku kur buvo…
Romas tik sukikeno ir pažvelgęs į uošvienę tarė:
– Galbūt aš ir susiglamžęs, bet susitvarkysiu. O štai jūs turėtumėt pagalvoti apie savo raukšles. Prašau iki rytojaus susitvarkyti – išsiplaukite galvą, pasidažykite. Pas mus atvyks svečias. Jūsų sielos draugas.
– Ką? Koks dar sielos draugas?
– Ar neplovėt šiandien ausų? Sakau, kad jūsų sielos draugas. Žvejyboje sutikau vienišą senuką, todėl papasakojau jam apie jus. Jis labai susidomėjo ir rytoj ateina pas mus į svečius.
– Kas ateina? – išsipūtė uošvės akys. – Kada jis ateis?
– Ar tai tiesa? – sušuko ir Inga.
– Na, jūs tikrai kurčios, – nusišypsojo Romas ir toliau krovė savo laimikį. – Sakau, kad ateis pagyvenęs vyras, kuris norės vesti tavo mamą.
– Kokios dar vestuvės? – klausė žmona.
Uošvienė stovėjo ir negalėjo ištarti nė žodžio.
– O kodėl vyriškis turėtų apgauti damą? – juokėsi Romas. – Jis yra vienišas, todėl tikrai pasinaudos šia proga. Senolis papasakojo, kad paskutinė jo žmona nuskendo žvejodama ant ledo. Nebepajėgė išsikapstyti į krantą…
– Ar ji eidavo kartu su juo į žvejybą? – stebėjosi Inga.
– Ne tas žodis. Visos moterys, kurios susitikinėjo su senoliu, tapo žvejėmis. Priešpaskutinė žmona taip pat buvo aistringa žvejė. Deja, irgi nuskendo. Tik vasarą. Sprogo guminė valtis, o ji nemokėjo plaukti… Kam aš čia viską pasakoju? Rytoj ateis džentelmenas ir viską papasakos pats… Beje, kur rengsime vestuves? Mūsų ar jo namuose?
– Kokios dar vestuvės? – galiausiai pas uošvę atsirado balsas. – Šneki čia nesąmones, bjaurybe.
– Tai nesiruošiate tekėti? Nesijaudinkit, mama, jis puikus vyriškis. Pasakojo, kad jam užtenka ištarti kelis žodžius ir visos moterys jo. Taigi, nuo jo nepabėgsite. Pasiruoškite naujai meilei ir apsirenkite kažką gražaus. Rytoj prasidės naujas jūsų gyvenimas. Na, aš jau baigiau tvarkyti žuvį, todėl einu po dušu.
Romas ramiai išėjo į vonią, nekreipdamas dėmesio į žmonos ir uošvienės žvilgsnius.
Kai vyras išėjo iš dušo, uošvienės namuose jau nebebuvo, o žmona pasimetusi sėdėjo virtuvėje.
– O kur mama? – paklausė Romas, apsimesdamas, kad yra labai nustebęs.
– Mama išvažiavo namo… – sukandusi dantis atsakė žmona.
– Naktį?
– O kur jai daugiau eiti? Paskambink tam savo… ir pasakyk, kad net nebandytų čia kišti nosies. Aš neatiduosiu savo mamos kažkokiam seniui. Aišku?
– Aišku, – linksmai atsakė Romas. – Pavakarieniausiu ir iš karto paskambinsiu.. Būtinai…
