Vakar sulaukiau skambučio. Tipo, skambina iš banko. Ir kaip įprasta: „Lia-lia-lia jūsų sąskaitoje įvyko įtartina operacija ir buvo pervesta ale Jonaičiui Jonui 320€. Jūs patvirtinate operaciją?”
Aš ėmiau ir pats sau netikėtai leptelėjau: „Taip, taip, patvirtinu. Aš jam ką tik pervedžiau tą sumą. Geras vyras, man negaila.” Kitam telefono gale pakibo nervinga tyla.
Po geros pauzės atsičiuhino (atgavo amą): „O jūs tikrai pervedėte? Padiktuokite man Jonaičio Jono sąskaitos numerį, prašom.” – Na, – sakau, – aš to numerio dabar neprisimenu, bet ir vardas, ir pavardė sutampa.
Nepergyvenkite, – dar bandau nuraminti beprarandantį savitvardą pašnekovą. Ragelyje vėl tyla. Net girdisi kaip girgžda smegenų vingiai bandydami sugalvoti bent kiek padoresnį ėjimą iš visiškai netikėtos situacijos. – Bet mums vis tiek reikia patvirtinti operaciją, arba mes turėsime ją atšaukti, – balsas pabandė į mano kūną įkelti nerimo jausmą.
– Na, atšaukite. (Man p* – vos neleptelėjau) Aš jam tada duosiu grynais. Ir čia ryšys nutrūko. O gaila. Visai faina buvo sudalyvauti įdomiame improvizuotame pokalbyje.
