Telefono atsiradimas suteikė žmonijai galimybę bendrauti per atstumą. Ir visai nesvarbu, ar jūsų pašnekovas yra už kelių kilometrų, ar kitame pasaulio gale. Reikia tik kelių paspaudimų ir galime bendrauti su savo artimu žmogumi.
Tačiau būkime atviri – telefoninis pokalbis niekada nepakeis gyvo bendravimo. Juk mūsų pokalbiai neapsiriboja tik žodžiais. Veido išraiškos taip pat yra be galo svarbios.
Ši linksma istorija yra puikus pavyzdys, kad telefoninis pokalbis gali pridaryti problemų, kai nematai žmogaus su kuriuo bendrauji…
– Labas, brangute. Čia tėtis skambina. Ar mama kažkur netoliese?
– Labas, tėti. Ne, ji viršuj – miegamajame, su dėde Giedriumi.
Po trumpos pauzės tėtis sako:
– Mieloji, bet juk tu neturi dėdės Giedriaus.
– Aišku, kad turiu. Jis šiuo metu miegamajame su mama.
– Supratau… Aš tavęs paprašysiu padaryti vieną dalyką. Padėk telefoną ant stalo, užbėk į viršų, pasibelsk į miegamojo duris ir užėjusi garsiai sušauk: mama, tėčio mašina įvažiavo į kiemą“ – viską paaiškino tėtis.
– Gerai, tėti, palauk minutę.
Po kelių minučių mergaitė grįžta prie telefono:
– Padariau viską, kaip sakei, tėti.
– Na, ir kaip sureagavo mama?
– Mama labai išsigando, be drabužių iššoko iš lovos ir rėkdama pradėjo bėgioti. Tada ji paslydo, trenkėsi galva į komodos kampą ir dabar visiškai nejuda.
– O Dieve!!! O kaip dėdė Giedrius?
– Jis taip pat greitai pakilo iš lovos be drabužių. Tuomet iššoko pro langą į mūsų baseiną. Manau, kad jis nežinojo, jog praėjusią savaitę tu ištraukei visą vandenį. Dėdė Giedrius atsimušė į baseino dugną ir dabar taip pat nejuda.
*** Ilga pauzė ***
Tada tėtis sako:
– Bet mes juk neturime baseino… Ar aš kalbu su Paula?
– Ne, su Kotryna… – ramiai atsako mergaitė.
