Dan visada žinojo, kad jo sūnaus gyvenimas galimai bus sunkus. Tačiau vyras dėjo visas pastangas, kad jo berniukas patirtų kuo mažiau skausmo gyvenime. Dan labai gerai prisimena sūnaus gimimo dieną, kai iš gydytojų išgirdo diagnozę – mažasis Jackson turi Treacher Collinso sindromą. Provincijoje augęs vyras niekada net nebuvo girdėjęs apie tokią ligą, tačiau tai nereiškė, kad jis mažiau mylėjo savo sūnų.
Veikiau atvirkščiai, Jackson išskirtinumas buvo tai, kas privertė mylėti jį dar labiau. Nenuostabu, kad tėvo širdis dužo sužinojus, kad jo sūnų mokykloje muša ir iš jo tyčiojasi. Dar žiauriau buvo tai, kad monstru vadinamą jo vaiką kiti net apmėto akmenimis. Pirmoji vyro reakcija buvo įsiūtis.
Tačiau vėliau Dan suprato, kad gaudydamas vaiko skriaudikus ir jiems atsilygindamas tuo pačiu jis nieko nepasieks. Tiesa yra paprasta – pyktis ir blogis niekada nenugalės blogio. Visų pirma tėvas pasisodino sūnų ir su juo atvirai pasikalbėjo. Tai nebuvo pirmas kartas, kai Dan bandė paaiškinti sūnui, kad nepaisant jo išvaizdos, jis yra toks pats nuostabus vaikas, kaip ir kiti.
Išvaizda apskritai nėra svarbi – visi mes esame skirtingi ir savo išskirtinumais esame gražūs. Tačiau atskirtis ir pašaipos ypatingai pažeidė vaiką, kuris nenorėjo grįžti į mokyklą. Baisiausia buvo tai, kad aštuonmetis netgi galvojo apie savižudybę. Tai perpildė tėvo kantrybės taurę ir jis nusprendė veikti. Vyras ilgai galvojo, kas galėtų būti efektyvu šiuo atveju ir padarė išvadą, kad viešas kreipimasis į savo miestelio bendruomenę ir kitus galbūt padės.
“Mano širdis yra dužusi į tūkstančius dalių… Šis gražus jaunuolis – mano sūnus Jackson. Jis kasdien turi ištverti nesibaigiančias patyčias mokykloje ir visur, kur nueina. Jis kasdien turi girdėti neišmanėlių komentarus apie jo išvaizdą. Blogiausia būna tai, kad jį kasdien sužeidžia ne tik žodžiais, bet ir nesuvokiamais veiksmais. Vadindami jį monstru ir išsigimėliu, bendraamžiai jį užmėto akmenimis.
Jis prisipažino, kad galvojo apie savižudybę. Žmonės, jam tik 8-eri! Koks žiaurus turi būti pasaulis aplink mus, kad vaikai norėtų nustoti gyventi? Jackson man pasakojo, kad visi jo nekenčia ir nenori bendrauti. Tėvai, įsivaizduokite prašau, jei jūsų vaikas būtų tokioje pozicijoje. Niekam to nelinkėčiau, bet nežinau, ko griebtis tam, kad sulaukti bent lašelio empatijos. Tėvai, mokykite ir švieskite savo vaikus. Jackson turi Treacher Collinso sindromą.
Pasiskaitykite apie tai internete ir papasakokite savo vaikams. Svarbiausia išmokykite juos būti žmogiškais ir nesielgti taip, kaip jie elgiasi dabar. Auklėjimas prasideda būtent iš namų, viskas prasideda nuo to, ką tėvai įskiepys į jaunąją kartą. Vieną kartą aš girdėjau suaugusią moterį sakant “pažiūrėk, koks to vaiko veidas”. Tai buvo suaugusi moteris, kuri turėtų geriau žinoti, kas dera ir kas nedera. Maldauju, paaukokite šiek tiek savo laiko švietimui, tiek sau, tiek savo vaikams. Prašau, pasidalinkite šia žinute. Niekas neprivalo kęsti to, ką kenčia mano sūnus.“
Laimei, į Dan įrašą sureagavo ne tik jo artimieji, pažįstami bei miestelėnai, tačiau ir daugybė žmonių visoje šalyje. Šimtai tūkstančių žmonių perskaitė vyro nuoširdų prašymą internete, o tai sukėlė milžinišką palaikymo bangą tėvui ir jo sūnui. Geriausias šio tėvo poelgio rezultatas buvo iš tiesų bendruomenės susitelkimas ir reakcija į Jackson problemą.
Nuo tos dienos berniukas nebepatiria patyčių, o su juo noriai bendrauja daugybė bendraamžių. Vaikai nelabai moka laikyti nuoskaudų ilgai širdyje, todėl Jackson dabar yra laimingas berniukas, turintis daug draugų. Šiandien jis ne tik nėra užgauliojamas ar skriaudžiamas, tačiau turi šalia draugus, kurie ji visada apgins.
Dan nustebo, kaip iš tikrųjų lengva formuoti vaikus ir įskiepyti jiems atjautos ir žmogiškumo jausmą. Tai tik įrodė, kad tinkamas auklėjimas nėra jau tokia sunki užduotis. Geriausia būtų tai, kad tokių situacijų aplamai neatsirastų, o vaikai būtų tinkamai auklėjami jau nuo mažų dienų.
