Atvyko žmogus į komandiruotę, užeina į viešbutį, prieina prie administratoriaus ir sako:
– Gal kokį kambariuką turit?
– Deja, visi kambariai užimti. Yra vienas dvivietis kambarys, bet jame gyvena vienas žmogus… Su juo niekas gyvent nenori…
– O kodėl?
– Suprantat, jis žiauriai knarkia. Niekas negali su juo gyvent. Net kaimynai gretimuose kambariuose neišsimiega.
– Tai gal duokit man tą kambarį…
Administratorius:
– Aš jus perspėju, pone, kad jūs neišsimiegosit.
– Gal kaip nors…
Nuvedė administratorius žmogelį į kambarį. Ryte žmogelis išeina – žvalus, išsimiegojęs…
Administratorius klausia:
– Klausykit, kaip jums pasisekė išsimiegot? Tai gal jis neknarkė?
– Aišku knarkė. Bet aš priėjau prie jo, pabučiavau į skruostą ir pasakiau: „Labos nakties, gražuoli…” Tai jis pabudęs visą naktį sėdėjo ir žiūrėjo į mane…
