Mažoji Meredith ir jos šunytė Abbey ilgą laiką buvo neišskiriamos draugės. Deja, bet Abbey mirė nuo senatvės. palikdama savo draugę su sudaužyta širdimi.
Mergaitė norėjo būti tikra, kad jos mylimas šuo paklius į geras rankas danguje, todėl parašė laišką Dievui.
Laiške mergaitė rašė:
“Brangus Dieve,
norėčiau tavęs paprašyti pasirūpinti mano šunyte. Vakar ji mirė ir atvyko pas tave į rojų. Labai ilgiuosi savo Abbey. Tačiau tuo pačiu esu ir labai laiminga, kad atsiuntei ją į mano gyvenimą.
Tikiuosi, kad dažnai su ja žaisi. Ji labai mėgsta vaikytis kamuolį ir plaukioti. Taip pat pridedu jos nuotrauką, kad lengviau atpažintum, kai ją sutiksi. Aš labai jos ilgiuosi.
Su meile, Meredith“.
Mergaitė su mamos pagalba įdėjo laišką į voką ir paruošė jį išsiųsti į rojų. Meredith pasirūpino daugybe pašto ženklų, nes puikiai žinojo, jog rojus yra labai toli. Vėliau mama su dukra pristatė laišką į pašto skyrių.
Praėjus vos kelioms dienoms mergaitė sulaukė ypatingo siuntinio. Jis buvo gražiai suvyniotas į auksinį popierių ir skirtas būtent Meredith. Siuntinio viduje buvo knyga “Jūsų augintinių gyvenimas po mirties“ ir Dievo atsakymas.
“Prieš kelias dienas Abbey atvyko į rojų. Ačiū, kad pridėjai nuotrauką. Aš ją iš karto atpažinau.
Abbey labai patiko leisti laiką su tavimi. Rojuje mes neturime kūnų, todėl neturiu ir kišenės, kurioje galėčiau saugoti jos nuotrauką. Siunčiau ją atgal, kad turėtum gražų prisiminimą apie savo mylimą draugę.
Labai džiaugiuosi sulaukęs tavo laiško. Padėkok mamytei, kad padėjo tau jį parašyti ir išsiųsti. Tu turi nuostabią mamą. Specialiai ją parinkau būtent tau.
Jeigu dar kada nors manęs prireiks, atmink, jog mane labai lengva surasti. Aš esu ten, kur yra meilė.
Su meile, Dievas“.
Galima net neabejoti, kad šis laiškas paliko milžinišką pėdsaką mergaitės gyvenime…
