James Fox didžiąją dalį savo gyvenimo praleido apimtas tamsių minčių, nes jo gyvenimas toli gražu niekada nebuvo lengvas. James gimė su nesusiformavusiomis kojomis ir rankų galūnėmis.
Nuo pat mažų dienų jis jautėsi ir buvo kitoks. James’ui buvo sunku pritapti ir susirasti draugų, nes jo neįgalumas visada trukdė tiek aktyviai leisti laiką su bendraamžiais, tiek pasitikėti savimi. Nuo penkių metų James judėjimui naudoja riedlentę ir taip keliauja iš taško A į tašką B. Galima teigti, kad James visada stengėsi neprarasti ūpo, nepulti į neviltį ir depresiją dėl savo neįgalumo, tačiau jam buvo neįtikėtinai sunku.
Kartais James turėdavo gerų dienų, kurių metu jis žinojo, kad jo galimybės ir potencialas tikrai yra didelis. Tačiau kitų žmonių patyčios ir paties neapykanta sau ir savo negaliai ilgainiui užėmė pagrindinę vietą vaikino galvoje. Jis prisipažino, kad daug kartų galvojo apie savižudybę, o vieną kartą net bandė tai įvykdyti, bet jam nepavyko. James stengėsi gyventi ir išgyventi, mokėsi ir net susirado kompiuterinių programų kūrėjo darbą.
Tačiau visos jo pastangos nuėjo veltui, nes sunki depresija valdė visą James protą ir ilgainiui jis prarado darbą dėl alkoholizmo ir narkotikų vartojimo. Galima daug kalbėti apie tai, kaip niekada nereikia pasiduoti ir negalima leisti negatyvui užvaldyti gyvenimą, tačiau retas kuris iš mūsų įsivaizduoja, kaip reikia gyventi su tokia negalia. Galiausiai James tapo beveik benamis, kartais besiglaudžiantis pas sergančią mamą.
Vieną dieną, kai James važiavo riedlente pas mamą, prie jo sustojo automobilis. Jame buvo vyras su sūnumi, keliavę iš žvejybos. Vyras, vardu Dan, ne kartą matė James ant riedlentės miesto gatvėse, tačiau tą dieną buvo pirmas kartas, kai jis nusprendė sustoti ir pakalbinti vaikiną. Tėvas su sūnumi pamatė, kad kelias, kuriuo riedlente spyrėsi James yra labai pavojingas, todėl jie pasiūlė jį pavežėti iki ten, kur jam reikia nuvykti.
James sutiko ir netrukus jau sėdėjo automobilyje. Vaikinas dar tada nežinojo, kad Dan yra pasiturintis vyras, vadovaujantis kompanijai. Jo finansinė padėtis kiek labiau išaiškėjo kelionės metu, kai Dan siūlė James nupirkti kokį specializuotą elektrinį vežimėlį ar kitą transporto priemonę. James mandagiai atsisakė, nes tikriausiai mintyse žinojo, kad tą akimirką jo gyvenime vežimėlis niekuo jam nepadės. Atvykęs pas mamą James atsisveikino, o Dan įteikė jam savo vizitinę ir pasakė, kad jei jam kada nors reikės pagalbos, jis gali paskambinti.
James padėkojo, tačiau taip niekada su juo ir nesusisiekė. Ėjo laikas, o Dan vis negalėjo pamiršti apie susitikimą su James. Dan nelabai įsivaizdavo, kaip tuo metu emocionaliai kentėjo vaikinas, kuris visos kelionės metu šypsojosi ir atrodė laimingas. Verslininkas kurį laiką važinėdamas po miestą bandė surasti vaikiną su riedlente, tačiau jam nesisekė. Tik praėjus dviems metams Dan vėl pamatė James laukiantį autobuso stotelėje.
Jis suskubo privažiuoti ir vėl pasiūlė seniai matytam vaikinui kelionę jo automobiliu. Dan tada pagaliau sužinojo, kad per pastaruosius metus jis neteko savo mamos, liko vienui vienas ir buvo vėl ant benamystės slenksčio. Tą dieną vaikinui reikėjo važiuoti į socialinės rūpybos skyrių, kuriame jis privalėjo pabandyti susitarti su specialistais dėl pagalbos. Dėl negalėjimo sumokėti nuomos James gavo laiškus su perspėjimu apie jo iškeldinimą iš jo nuomojamų namų.
Vyras iki širdies gelmių buvo sujaudintas James istorijos ir šį kartą nesiruošė palikti visko taip, kaip yra, ir nusprendė padėti. Tą dieną beveik nepažįstamas vyras nusivežė vaikiną į savo įmonės biurą ir pasakė jam pribloškiantį dalyką – tą pačią dieną jis išrašė jam 10 000 dolerių čekį. Nuo tos dienos James gyvenimas visiškai pasikeitė.
Jis tapo Dan šeimos dalimi, dalyvavo visose šeimos šventėse. James sulaukė didelio palaikymo atsikratant priklausomybių. Galiausiai Dan nupirko jam net butą, kuriame James galėjo laisvai judėti ir pilnavertiškai gyventi. Kyla klausimas, kodėl Dan taip pasielgė ir kodėl jis buvo toks dosnus? Atsakymas yra paprasčiausias – Dan turėjo tam galimybes, sąlygas ir lėšas.
Visi, kas pažįsta šį verslininką, žino kokią didelę širdį jis turi ir kiek daug jis yra padaręs dėl daugybės gyvenimo nuskriaustų žmonių savo bendruomenėje. Galiausiai jis iš tiesų panoro pakeisti iš pagrindų bent vieno to verto žmogaus gyvenimą, o James buvo puikiausiai tam tinkantis žmogus. Dan pavyko ne tik laikinai jam padėti – James pasikeitė neatpažįstamai, tapo bažnyčios bendruomenės dalimi ir net sukūrė šeimą.
Vyras pripažįsta, kad jei ne Dan primygtinai siūlyta pagalba, jis tikriausiai nebebūtų gyvas šiandien. Toks nepamatuojamas žmonių gerumas dažnai stebina, juo sunku patikėti. Tačiau James gyvenimas ir jo istorija yra kuo puikiausias pavyzdys, kad gerumas pasaulyje dar egzistuoja.
