Donna Barbour šiandien dėkoja Dievui už savo gyvybę, kuri vieną dieną pakibo ant plauko. Beveik pensijinio amžiaus moteris dirbo mokykloje su mažais vaikais, tad kasdien po darbų ji mėgo atsipalaiduoti savo darže kieme. Tą dieną ji mėgavosi nuostabiu oru, užkūrė kepsninę ir eidama link namų ji pajuto kažką keisto kakle.
Tai buvo staigus smūgis, tačiau moteris nesuprato, kuo. Ji įbėgo į namus ir iš jos vyro reakcija jai pasufleravo, kas nutiko kažkas baisaus. Jos kakle styrojo strėlė, kurią kažkas kaimynystėje paleido į orą, o Donna buvo ne laiku ir ne vietoje. Vyras ir žmona nuskubėjo į ligoninę, kur Donna buvo suteikta pirmoji pagalba.
Į ligoninę atvyko ir jaunasis įvykio kaltininkas su tėvais, kuris negalėjo sulaikyti ašarų ir atsiprašė moters tūkstantį kartų. Vaikinukas treniravosi savo kieme šaudyti su lanku, tačiau netyčia strėlė išsprūdo jam tokiu greičiu, kad sugebėjo atskristi kone šimtą metrų iki Donna kiemo. Tai buvo neįtikėtinas nelaimimngas atsitikimas, tačiau tai buvo tik visko pradžia.
Moteriai skubiai buvo atlikta kompiuterinė tomografija tam, kad pamatyti kaip giliai yra įsmigusi strėlė. Laimei, ji buvo įstrigusi tarp venos ir miego arterijos, jų nepažeisdama. Donna buvo atlikta operacija ir strėlė buvo sėkmingai pašalinta iš jos kaklo. Tačiau pabudusi iš narkozės moteris pamatė ne laimingus veidus, o susirūpinimą.
Gydytojas atskleidė tai, ką jie pastebėjo kompiuterinės tomografijos metu. Jos smegenyse jie pastebėjo auglį. Gydytojas šioje ligoninėje sakė, kad operacija būtų labai rizinkinga ir jis negali apsiimti ją operuoti. Nors tai ir skambėjo, kaip mirties nuosprendis, Donna nusprendė nepasiduoti ir surasti kitą gydytoją, kuris galbūt ryžtųsi operacijai. Bet kokiu atveju, neoperuotas auglys ją nužudytų labai greitai. Kitas gydytojas sutiko operacijai, tačiau norėjo ją atlikti nedelsiant.
Praėjus vos porai savaičių nuo strėlės šalinimo operacijos, Donna vėl buvo operacinėje, kurioje sudėtingos procedūros metu jai sėkmingai pašalino auglį. Po dviejų savaičių ji šventė savo išėjimą į pensiją. Galvojant apie tai, ką jai teko patirti per paskutinį mėnesį, ji džiaugiasi matydama visus savo šeimos narius ir artimuosius, kurie norėjo kartu su ja atšvęsti jos naują gyvenimo etapą.
Per sekančius keletą metų Donna reguliariai privalėjo atlikti tyrimus, kurie vieną kartą jai atskleidė smegenyse atsiradusią aneurizmą. Ji ir vėl išvengė pačių blogiausių pasekmių, nes laiku jai buvo lemta aptikti problemą ir ją pagydyti. Tačiau galiausiai ji yra dėkinga likimui, Dievui ir tam berniukui, kuris šovė tą lemtingą strėlę. Kuri perskrido daugybę medžių, kabančių gėlių krepšelių ir nusileido tiesiai į moters kaklą ir tokiu būdu išgelbėjo jai gyvybę net du kartus. Donna dabar kasdien dėkoja Dievui už papildomus gyvenimo metus, kuriuos jis tokiu įdomiu būdu jai padovanojo.
