Kirk Alexander paskutinius 10 metų kasdien užsakinėjo picą iš vietinės picerijos Oregone, JAV. Kai darbuotojai dvi savaites negavo jokių užsakymų iš šio lojalaus kliento, jie žinojo, kad kažkas yra negerai.
Picerijos vadybininkas žurnalistams pasakojo, kad Kirk užsakinėjo picą arba kasdien, arba kas antrą dieną ištisus 10 metų, todėl staigus pasikeitimas sukėlė visiems įtarimų. Vyras visada užsakydavo internetu, todėl picerijos darbuotojai visada žinojo ir sakydavo – štai Kirk’o užsakymas. Kai picerijos ekranuose jo vardas nepasirodė ištisas dvi savaites, kolegos nusprendė kažką daryti. Jie nusiuntė vairuotoją aplankyti Kirk ir įsitikinti ar viskas gerai.
Vairuotojui atvykus pas klientą jis iš karto sunerimo, nes name degė šviesos, buvo įjungtas televizorius, o telefonas iš karto buvo nukreipiamas į balso paštą. Jaunuolis iš karto iškvietė pagalbą, kuriai atvažiavus, pasigirdo pagalbos šauksmai iš namo vidaus. Viduje buvo Kirk, kuriam tuojau pat reikėjo medicininės pagalbos, nes jis patyrė širdies smūgį.
Picerijos darbuotojų dėka jų ilgamečiui klientui buvo išgelbėta gyvybė. Jų teigimu, jie tiesiog dirbo savo darbą. Jie pažinojo Kirk, tad ši draugystė ir ilgametis ryšys galiausiai išgelbėjo jam gyvybę.
Ši istorija rodo, kaip svarbus yra bendruomenės tarpusavio ryšys. Paprastai žmonės linkę yra nekreipti dėmesio į tai, kas jų neliečia, apeiti tai, kas jiems sukels bereikalingų rūpesčių. Tačiau kartais tiek nedaug rūpesčio tereikia žmogui, pakliuvusiam į bėdą ir neturinčiam šalia nieko kito.
