Skip to main content

Po siaubingos avarijos moterį paliko mylimasis, o motina užsakė karstą. Paralyžiuota moteris jau buvo praradusi viltį, tačiau tada pasirodė vienas žmogus

Irinos Miltinos gyvenimas buvo kone tobulas. Jauna moteris profesionaliai sportavo, ruošėsi savo vestuvėms, svajojo apie šeimos pagausėjimą, tačiau likimas buvo žiaurus.

Moteris pakliuvo į siaubingą autoįvykį, po kurio visi ateities planai subliuško…

Reklama

Irina ilgą laiką buvo perspektyvi sportininkė, o treneris Viačeslavas Dovganija pastebėjo jos talentą dar paauglystėje. Pats Viačeslavas yra Ukrainos sunkiosios atletikos čempionas. Būtent vyro dėka, Irina tapo daug žadančia sportininke. Deja, bet ruošiantis svarbioms varžyboms įvyko milžiniška tragedija.

Automobilis, kuriame važiavo ir perspektyvi sportininkė, nulėkė nuo kelio ir kelis kartus vertėsi. Kartu važiavę keleiviai stipriai nenukentėjo, tačiau Irina patyrė sunkią nugaros traumą, po kurios liko paralyžiuota.

Reklama

Po avarijos moteris net negalėjo kvėpuoti be pagalbinių aparatų. Irinos motinai buvo pranešta, kad dukros gydymui reikės didelių pinigų, priešingu atveju ji mirs. Būtent tada Irina gavo dar vieną žiaurų smūgį. Jos motina nusprendė, kad vietoj gydymo geriau užsakyti karstą… Ji daugiau taip ir nepasirodė pas savo dukrą… O štai sužadėtinis po siaubingos avarijos aplankė vos kartą…

Reklama

Jauna moterimi tikėjo tik vienas žmogus – jos treneris Viačeslavas Dovganija. Vyras žiūrėdamas Irinai į akis suprato, kad ji prašo pagalbos. Viltį buvo praradę ir gydytojai, kurie stebėjosi, jog pašalinis žmogus taip rūpinasi beviltiška paciente. Tačiau Viačeslavas tikėjo Irina.

Treneris investavo visas savo santaupas į moters gydymą, o tarp gyvenimo ir mirties ji praleido net metus laiko. Tačiau tada baigėsi Viačeslavo pinigai ir pagalbos reikėjo ieškoti kitur…

Vyras pasidalino Irinos istorija internete ir neabejingi žmonės pradėjo aukoti pinigus. Pačiam Viačeslavui tai buvo neįtikėtinai sunkus gyvenimo etapas. Gydymo išlaidos buvo tokios didelės, kad kartais vyras neturėdavo už ką pavalgyti.

Reklama

Šiandien Irina jau gali laisvai judinti rankas ir atsistoti su kitų pagalba. Tai tikras stebuklas, kurio nebūtų be atsidavusio trenerio pagalbos. Viačeslavas yra paskutinė Irinos viltis.

“Viačeslavas juokauja, kad esu jo vaikas ir jis manimi rūpinasi. Visą gyvenimą būsiu jam dėkinga“ – sako Irina.

Nuolatinis rūpestis labai suartino ir Viačeslavas pamilo Iriną.

“Esame labai neįprasta šeima. Eiliniai žmonės gali ginčytis ir išsiskirti, bet aš žinau vieną: kad ir kas nutiks, Irina visada bus su manimi, o aš su ja“ – pasakoja Viačeslavas.

Šios poros istorija leidžia tikėti, kad pasaulyje vis dar egzistuoja tikra nesavanaudiška meilė…