Pastaruosius 30 metų vyras vardu Mohamed Bzeek, gyvenantis Los Andžele, skyrė vienai unikaliausių misijų, kurių imasi labai retas žmogus. Viskas prasidėjo nuo to, kai jam ir jo žmonai gimė sūnus su negalia. Sutuoktiniai nuo pirmųjų savo gyvenimo kartu dienų svajojo atiduoti dalį savęs kilniems tikslams.
Tada su žmona jis nusprendė, kad jie yra pajėgūs pasirūpinti globos sistemoje esančiais vaikais. Taip į jų gyvenimą atėjo vaikai, kuriems buvo diagnozuotos mirtinos ligos. Mohamed buvo vienintelis žmogus Los Andželo apskrityje, atsidavęs labai neįgaliems ir mirtinas diagnozes turintiems vaikams. Sprendimas pasirūpinti labiausiai nuskriaustaisiais porai atėjo nelengvai.
Tačiau net ir pasirūpinus pirmuoju vaiku, kuris mirė ant jų rankų, porai buvo aišku, kad jie yra tie žmonės, kurie juri savyje jėgų išgyventi tokią didelę tragediją. Mohamed suprato ką turi jausti tie vaikai, kurie ne tik neteko savo tėvų dėl įvairiausių priežasčių, tačiau ir kovoja dėl savo kiekvieno oro gurkšnio ligoninėse vienui vieni.
Vyras visą savo gyvenimą demonstravo neįtikėtiną dvasios stiprybę. Jis išgyveno ir savo žmonos netektį po to, kai jai susidarė krešuliai plaučiuose ir ji netikėtai mirė. Vyras ir toliau tęsė savo ir žmonos pradėtą misiją pasiaukojant niekam nereikalingais kenčiančiais vaikais.
Vienišas tėvas ir toliau rūpinosi savo neįgaliu sūnumi ir globojo mirtinai sergančius vaikus. Vieną dieną ir pats vyras iš gydytojų išgirdo siaubingą diagnozę. Lyg griaustinis iš giedro dangaus jo gyvenimą sukrėtė vėžio diagnozė. Va tada jis iki galo suvokė, kokį siaubą ir stresą patiria našlaičiai, kurie atsiduria ligoninėse vienui vieni, kuriuos slaugo tik medikų personalas ir niekas daugiau.
Ligoninėje jis buvo vienui vienas, todėl jam iki galo tapo suprantama, kokią svarbią, nors ir sunkią misiją jis atlieka. Viena paskutinių jo globotinių buvo mergaitė, kuri gimė kurčia, akla, negalėjo kalbėti ir turėjo visiškai neišsivysčiusias smegenis dėl mikrocefalijos. Merdintis vaikas buvo perduotas į profesionalią Mohamed globą. Nors gydytojai teigė, kad ji neišgyvens nei dviejų mėnesių, vyro blogoje mergaitė gyveno net iki 9-erių.
“Visi vaikai turi teisę į šeimą. Daugybė šių sergančių vaikų yra arba apleisti po gimimo ligoninėse, arba atimti iš narkomanų tėvų. Jie gyvena arba ligoninėse, arba specializuotose įstaigose, tačiau ten pasirūpinama tik pagrindiniais jų medicininiais rūpesčiais. Niekas su jais ten nebendrauja, nežaidžia, neparodo meilės. Ne todėl, kad nenori, tačiau todėl, kad tie žmonės dirba sunkų darbą ir fiziškai negali duoti užtektinai švelnumo šiems nuskriaustiems likimo vaikams.”
„Mano namuose vaikai visada pas mane ant rankų. Su aklais ir negirdinčiais vaikais aš komunikuoju prisilietimu. Aš jos glostau, nešioju ant rankų ir visada perduodu jiems tą jausmą, kad aš esu šalia, kad jie nėra vieni. Aš su jais ir kalbu, nes aš tikiu, kad jų siela viduje mane girdi, jie supranta mano širdies kalbą, energiją.” – apie bendravimą su vaikais pasakojo Mohamed. Jis pripažino, kad niekas nenori užsiimti su vaikais, kurių neišvengiamai laukia mirtis.
Mažai kas turi viduje stiprybės išgyventi netektį ir mirties faktą. Per pastaruosius 30 metų Mohamed palaidojo jau 11 vaikų. Visi stebisi, kaip šis vyras sugeba susitvarkyti su tiek daug širdgėlos, tačiau jis pripažįsta, kad be abejonės jo širdis dūžta su kiekviena mirtimi.
Tačiau jo suvokimas apie tai, kad ši misija rūpintis sergančiais vaikais yra kur kas svarbesnė, nei jo jausmai, padėjo jam per daug metų išmokti kontroliuoti savo emocijas.
“Mirtis yra gyvenimo dalis. Mes visi mirsime, o šie vaikai mirs kur kas greičiau, nei mes manome. Mano tikslas yra suteikti vaikams, užstrigusiems globos sistemoje, kuo daugiau meilės ir šilumos.”
Žmogui tai yra vienas svarbiausių dalykų, o Mohamed įrodė, kad meilė ir šiluma prailgina gyvenimą ir tų, kurie medikų nuomone neturėtų išgyvent nei poros mėnesių. Nors šio vyro istorija tikrai dažnam žmogui skamba pernelyg liūdnai ir skaudžiai, pats Mohamed primena, kad jo veikla yra paremta gerumu, meile ir gera širdimi. Mirtis yra neišvengiamas kiekvieno į šį pasaulį atėjusio žmogaus lemtis, todėl vyras stengiasi sukoncentruoti labiau savo ir kitų dėmesį į gyvenimą, o ne į tragišką mirtį.
Iš dalies jis rodo pavyzdį ne tik sergantiems žmonėms ar žmonėms, kurie rūpinasi jais. Mintis, kad svarbiau yra nugyventi maksimaliai laimingą ir meilės kupiną gyvenimą aktuali yra visiems mums – sveikiems, nesveikiems, jauniems ir jau gyvenimo mačiusiems.
Mohamed istorija labai sujaudino pasaulį, o jo garbei buvo sukurtas dokumentinis filmas „Angelų sergėtojas” (angl.”Guardian of angels”).
