Skip to main content

Dėl sunkios ligos berniukas ištisus mėnesius negalėjo išeiti iš namų. Tačiau vieną dieną jis negalėjo patikėti savo akimis pamatęs, kas vyksta už lango

Mažasis Quinn Waters negalėjo net pagalvoti, kad jo gyvenimas bus kažkuo kitoks nuo jo bendraamžių. Berniukas nesuprato, kodėl jis negali išeiti į lauką ir žaisti su kitais vaikais. Juk tai yra vienas didžiausių vaikystės malonumų!

Reklama

Tačiau Quinn tėtis Jarlath ir mama Tara žinojo, kad tai yra geriausia jų sūnui. Berniukas praėjus vos dienai po savo trečiojo gimtadienio gavo neapsakomai skaudžią diagnozę – smegenų vėžys. Mažam berniukui iš karto buvo paskirtas agresyvus chemoterapijos kursas ir atlikta kamieninių ląstelių persodinimo operacija, kuri laikinai visiškai sunaikino berniuko imuninę sistemą.

Dėl šios priežasties tėvai gydytojų liepimu buvo priversti berniuką laikyti it burbule – niekas, išskyrus šeimos narius, negalėjo įeiti į namus, o pats Quinn taip pat negalėjo žengti kojos į savo kiemą. Paprasčiausias peršalimas galėjo sukelti mirtinų komplikacijų.

Reklama

Nors Quinn buvo psichologiškai stiprus berniukas ir su liga pasiryžęs kovoti iš visų jėgų, buvimas namuose buvo tikra kančia, slegianti ne tik berniuką, bet ir visą jo šeimą. Vienintelė vaiko pramoga buvo aplinkos stebėjimas per langą.

Reklama

Quinn ilgėjosi galimybės būti lauke, bėgioti, žaisti, tad praeivių stebėjimas buvo kažkas, kas jam patiko. Liūdniausia buvo tai, kad vaizdas pro langą ilgainiui nebebuvo toks įdomus, nes ramiame rajone nevyko nieko ypatingo. Štai tada Tara ir Jarlath sugalvojo kitą būdą praskaidrinti sūnaus dienai.

Jie pradėjo kviesti giminaičius ir draugus pabendrauti tiesiog per langą. Quinn nuotaika kaip mat pasikeitė, nes kone kasdien jis turėjo lankytojų, kurie saugiai per uždarytą langą galėjo su juo pabendrauti ar pažaisti. Netrukus bendruomenėje pasklido kalbos apie berniuko situaciją ir atsitiko tai, ko šeima visiškai nesitikėjo.

Reklama

Vieną dieną berniuko kaimynai susirinko prie jo namų ir rodė įvairiausius triukus. Kitą dieną į svečius atvyko policijos automobilis, kuris sirena ir švyturėliais labai nudžiugino mažąjį policijos gerbėją. Dar kitą dieną priešais vaiko langus susirinko didžiausias būrys šunų, kurių žaidimus ir triukus stebėjo visa šeima.

Reklama

Langas, pro kurį vaikas stebėjo aplinką, staiga tapo jo langu į platų ir spalvingą pasaulį. Šeimos kiemas netrukus tapo didžiausia scena vietiniam paauglių chorui, šokėjų trupėms, kurie rasdavo laiko aplankyti mažąjį ligonį ir suteikti jam pozityvių įspūdžių.

Vienu metu šeima net negalėjo įsivaizduoti, kokie svečiai atvyks kitą dieną. Šeimą ir labiausiai berniuką dažnai nustebindavo net automobilių, sunkvežimių ar policijos paradai, kurie tik dėl jo atvykdavo į tylų gyvenamąjį rajoną. Pamažu Quinn sveikata tik gerėjo, o tėvai suprato, kad jo pažanga tiesiogiai priklausė nuo aktyvios bendruomenės pagalbos. Berniuko nuotaikos keitėsi neatpažįstamai. 

Tai, kad kasdien kažkas atvykdavo pasilabinti, pažaisti ar kitaip praskaidrinti vaikui dieną, labai jam padėjo. Praėjus vasarai Quinn pagaliau gavo gydytojų leidimą išeiti į lauką, nes jo organizmas buvo pakankamai stiprus. Net gydytojai pripažino, kad jo jėgos grįžo neįtikėtinai greitai – viskas šaunios bendruomenės dėka.

Tėvai pripažino, kad jie niekados nesugebės tinkamai atsilyginti visiems, kurie prisidėjo prie Quinn pasveikimo. Berniukas tais pačiais metais jau galėjo eiti prašyti saldainių per Helovyno šventę ir leisti laiką lauko žaidimų aikštelėse. Quinn pagaliau galėjo vėl džiaugtis vaikyste.

Visai netrukus gydytojai padėjo tašką berniuko gydyme ir paskelbė jį pasveikusiu, tačiau praėjus daugiau nei metams, Quinn buvo vėl rastas vėžys. Tačiau vieną kartą jau laimėjęs kovą, ūgtelėjęs berniukas pasiruošęs vėl svarbioms kautynėms su klastinga liga. Su tokiu visuomenės palaikymu tiek Quinn, tiek jo šeima yra nusiteikę optimistiškai. Mes taip pat linkime Quinn sveikatos, jėgų ir svarbiausia gerų emocijų. 

Reklama