Istorijos apie patyčias kentusius žmonės, kaip bebūtų skaudu, nesibaigia. Kol mokyklose nebus tinkamo švietimo apie patyčias, jų padarinius ir jos prevencijos pastangų, tol pasaulyje bus tūkstančiai tokių mergaičių, kaip Chloe.
Chloe Robson pirmasias patyčias savo adresu prisimena dar nuo to laiko, kai jai buvo 7-eri. Ji visada buvo užgauliojama dėl savo išvaizdos, nes mergaitė visada buvo putlesnė. Klasės ir mokyklos draugai ją pastoviai pravardžiuodavo, stumdydavo ir net grasindavo internete.
Galima tik įsivaizduoti, kaip smarkiai ištisi metai užgaulionių paveikė jauną merginą ir jos psichologinę sveikatą. Ji nebegalėjo nuo artimųjų nuslėpti savo depresijos ir liūdesio, kuriuos sukėlė ištisi metai skaudžių žodžių.
Kai atėjo išleistuvių metas, mergina nenorėjo jose dalyvauti, nes ji jautė per daug nuoskaudų tiems žmonėms, su kuriais ji turėtų linksmintis šventėje. Apie Chloe išgyvenimus sužinojo jos dėdė, kuris irgi jaunystėje buvo sulaukęs nemažai patyčių.
Dabar jis yra aktyvus kovotojas su tokiu elgesiu ir kartu su savo draugais įsteigė motociklininkų klubą, kovojantį prieš patyčias. “Baikeriai prieš patyčias” organizuoja įvairias mažas akcijas tiems, kam reikia tokio palaikymo. Jie nusprendė palydėti Chloe į išleistuvių puotą su didžiuliu motociklų eskortu.
Net 126 baikerių su savo riaumojančiais motociklais palydėjo merginą į šventę, kurioje ją sutiko plojimais. Chloe tai buvo saldžiai karti akimirka, nes nors jos nuoskaudos taip lengvai nepraeis, baikerių palaikymas jai pridėjo daug pasitikėjimo savimi.
Mergina atrodė nuostabiai su makiažu ir gražia suknele, tačiau labiausiai ją pagažino pasitikėjimas savimi kurį sukėlė didelis palaikymas. Tai buvo nuostabus ženklas ir priminimas visiems ten susirinkusiems, kad patyčios vis dar egzistuoja visur.
Jie priminė, kad patyčias skleidžia tie patys jos bendraklasiai, kuriuos ten susirinkę tėvai lydėjo į sekančią gyvenimo kelionę po mokyklos. Nors tą dieną baikeriai sugebėjo padaryti labai nedaug, tačiau jie ent parodė visiems, kad šia gražią merginą užgaulioti nevalia.
Dabar Chloe glaudžiai bendradarbiauja su dėdės organizacija ir stengiasi šviesti kuo daugiau žmonių kovoje su patyčiomis. Mergina dirba glaudžiai su tėvais, kurių vaikai gali jiems nežinant kentėti nuo patyčių.
Chloe atskleidžia, kokie ženklai vaikų elgesyje gali išduoti, kad jis kenčia psichologiškai o gal net ir fiziškai nuo kitų žmonių. Ši istorija yra tik dar vienas priminimas mums visiems – žodžiai gali skaudinti labiau nei kumštis ar peilis. Visada reikia pagalvoti, ar patys savo adresu norėtume girdėti tai, ką neretai neapgalvojus ir lengvai pasakome kitiems.
