Tricia Somers niekada neturėjo lengvo gyvenimo. Jos pačios tėvai mirė, kai ji buvo dar vaikas. Brolių ir sesių neturėjusi moteris gyvenimu ėjo vienui viena. Net tada, kai ji pabandė sukurti šeimą, viskas sudužo į šipulius. Likimo išbandymus ištvėrusi Tricia nenuleido ūpo ir tapusi vieniša mama ji gyveno dėl savo sūnaus.
Tačiau lemtis buvo tikrai negailestinga ir galiausiai smogė ten, kur skaudžiausia. Pašlijus moters sveikatai, ji kreipėsi į medikus, kurie netrukus surado jos negalavimų priežastį. Tai buvo vėžys. Tuo metu jos sūnui buvo 8-eri, tad moteris baiminosi blogiausio – to, kad jos sūnus užaugs taip, kaip kadaise ji – vienui viena.
Labiausiai ji jaudinosi ne dėl savęs. Gulėdama ligoninėje, kur jai buvo atliekami išsamūs tyrimai, Tricia sutiko seselę tokiu pat vardu. Medikė Tricia Seaman taip pat nustebo sutikusi bendravardę, nes ji labai retai sutikdavo moteris tuo pačiu vardu su ta pačia rašyba. Net jų pavardės prasidėjo ta pačia raide!
Moterys bendraudamos palatoje akimirksniu pajuto kažkokį nepaaiškinamą ryšį, tarsi jos būtų pažįstamos visą gyvenimą. Nors seselė buvo priskirta jai tik vieną dieną, ji kasdien visą savaitę užeidavo aplankyti bendravardės po to, kai pasirūpindavo kitais pacientais. Po keletos dienų medicinos sesuo pamatė sąrašuose, kad Tricia Somers yra išleidžiama namo.
Užėjusi atsisveikinti medikė pamatė ją raudančią. Tricia gavo galutinius tyrimų rezultatus. Jos vėžys buvo neišgydomas, o gydytojai praktiškai davė vienišai mamai mirties nuosprendį. Jai liko nuo 1 iki 12 mėnesių gyventi. Tricia Seaman sesele dirbo jau pastaruosius 20 metų, tačiau ji niekaip negalėjo įprasti prie tokių skaudžių akimirkų.
Ji negalėjo išlikti šalta, todėl ji tiesiog stipriai apsikabino bendravardę ir bandė ją paguosti. Moteris tikrai nežinojo, ką pasakyti ligonei, kuri ką tik išgirdo tokias siaubingas naujienas. Tokiu atveju ji norėjo ją tik nuraminti. Tačiau to, ko paprašys serganti moteris, medikė negalėjo net įsivaizduoti.
“Jei aš mirsiu, ar tu galėtum pasirūpinti mano sūnumi? Priglausti jį ir auginti kaip savą?” – su ašaromis ir skausmu akyse pasakė Tricia.
Onkologijos sesuo net galva apsvaigo nuo kątik išgirsto nerealaus prašymo, vis dėlto jos pažinojo viena kitą vos keletą dienų. Tačiau nenorėdama jos įskaudinti dar labiau, seselė atsakė, kad jai reikia apie tai pagalvoti. Atslūgus šokui, Tricia grįžo namo po pamainos ligoninėje ir susėdo pasikalbėti su vyru.
Pora ir taip augina 4 vaikus, tačiau jie jau kurį laiką galvojo apie galimybę tapti globėjais ar net įsivaikinti. Ar tai ženklas iš aukščiau? Ar jos bendravardės prašymas ir yra tai, kam jie ilgą laiką kaupėsi? Dar tą pačią dieną pora nusprendė, kad išpildyti mirštančios moters prašymą bus teisingiausias ir geriausias dalykas, kuris suteiks džiaugsmo visiems, o labiausiai vienišai mamai.
Pranešusi gerą naujieną, medicinos sesuo padovanojo Tricia viltį ir džiaugsmą, kad jai iškeliavus anapilin jos sūnus turės saugų ir laimingą gyvenimą. Nuo Tricia pečių nuriedėjo milžiniška slėgusi našta ir baimė, tad likusias savo dienas ji galėjo praleisti ramybėje ir džiaugsme. Tricia su sūnumi Wesley iš karto tapo artimais Seaman šeimos nariais.
Dvi bendravardės suartėjo neapsakomai per vos keletą savaičių. Jos abi gailėjosi, kad viena kitos nesutiko anksčiau. Su laiku Tricia savijauta blogėjo ir blogėjo. Pora vis labiau suprato, kad jie nori pasirūpinti ne tik Wesley po mamos mirties, tačiau ir pačia Tricia, kurią gydytojai jau rekomendavo apgyvendinti hospise ar specialiuose slaugos namuose.
Tačiau Seaman šeima niekada sau neatleistų, jei augintų Wesley ir ramia sąžine leistų Tricia praleisti paskutines savo dienas kažkur uždaryta. Jie nusprendė apgyvendinti ligonę jų namuose ir suteikti jai viską, ko jai gali reikėti paskutinėmis gyvenimo savaitėmis.
Dar kurį laiką naujos draugės sugebėjo praleisti nemažai gražių akimirkų kartu, kaip didelė šeima. Tai buvo neįtikėtina, kaip dvi skirtingos ir nepažįstamos šeimos staiga tapo viena. Tricia dar gyveno 5 mėnesius, kuriuos prieš mirtį ji įvardijo kaip geriausią laiką jos gyvenime.
Draugystė su bendravarde išmokė Tricia ir jos šeimą labai daug. Pirmiausia to, kad šeima ne visada yra susieta kraujo ryšiais. Šios nepaprastos patirties įkvėpta medicinos sesuo parašė knygą, pavadinimu “Dievas man davė tave”, kurioje ji papasakojo apie savo neįtikėtiną įvaikinimo istoriją.
