Kai Jalesya Corbett susirado darbą restorane toli nuo savo namų, ji žinojo, kad kasdien ji susidurs su sunkumais keliaujant pirmyn ir atgal. Vos galą su galu sudurianti moteris ilgą laiką ieškojo darbo arčiau namų, tačiau jos pastangos buvo bevaisės. Neturėdama jokios transporto priemonės, ji buvo priversta kasdien po dvi valandas eiti 10 kilometrų pirmyn ir atgal.
5 kilometrus į priekį, atidirbti nelengvas 8 valandų pamainas ir pėdinti tiek pat atgal link namų. Be abejo, situacija nebuvo ideali, tačiau moteris neturėjo kito pasirinkimo – darbas jai buvo svarbus tam, kad išlaikytų savo vaikus. Blogiausia galbūt buvo tai, kad kas dieną jai teko eiti labai judraus ir pavojingo kelio šalikėle, todėl dėl savo kelionės ji ne tik pavargdavo, bet ir rizikavo savo gyvybe.
Jalesya labai dažnai palikdavo namus anksti ryte, kai lauke dar būdavo tamsu. Ji nemanė, kad yra matoma, tačiau dažnai einančią šalikelę moterį kai kas akylai stebėjo. Tai buvo seržantas Scott Bass, kuris patruliuodamas matė Jalesya ir dažnai susirūpindavo jos saugumu.
Vieną dieną it iš kibiro lijo lietus, o patruliavęs pareigūnas vėl pastebėjo Jalesya einančia šalikele. Ši kartą jis negalėjo nesustoti, tad privažiavęs prie jos pareigūnas susipažino su ja ir pasisiūlė pavežti iki darbo. Taip gimė labai graži draugystė. Scott sužinojo daugiau apie Jalesya gyvenimą, apie sunkumus, su kuriais susiduria, kodėl ji dirba tokį darbą, dėl kurio ji taip stipriai aukojasi.
Seržantas kartu ir žavėjosi užsispyrimu, ir juto didelį skausmą dėl to, kad Jaleya jau priprato eiti į darbą tokį kelią nesvarbu, kokiomis sąlygomis. Moteris padėkojo pareigūnui už paslaugą, tačiau tai buvo dar ne pabaiga. Norėdamas padėti jai daugiau, seržantas pranešė savo kitiems kolegoms apie šią moterį ir jų paprašė pagal galimybes visada jai pasiūlyti pavežėti.
Nuo to laiko Scott visada stengėsi pavežti Jalesya ir taip palengvinti jos dalią. Tada jam kilo kita idėja, kurią padėjo įgyvendinti ir kiti vyro kolegos. Visi kartu susibūrę nupirko Jalesya dviratį, kuris sutrumpintų jos kelionę į darbą ir atgal iki 30 minučių. Moteris buvo labai laiminga žinodama, kad ji kažkam rūpi.
Moters ir pareigūno draugyste susidomėjo ir vietinė žiniasklaidą, o netrukus jų istoriją buvo paskelbta kone visoje šalyje. Laikais, kai apie policiją dažniausiai rašoma tik iš blogosios pusės, ši istorija apie geros širdies policininką sujaudino tūkstančius. Netrukus pora draugų dalino interviu į kairę ir į dešinę, tačiau vienas skambutis Jalesya buvo lemtingas.
Kartu su seržantu Scott jie buvo pakviesti į žvaigždės Steve Harvey laidą, kurioje jie papasakojo apie savo unikalią draugystę. Laidos pabaigoje Jalesya laukė didžiausias siurprizas iki šiol. Garsus laidų vedėjas ne tik padovanojo jai 5000 dolerių, tačiau rėmėjų dėka jis padovanojo jai naujutėlaitį automobilį.
Tai buvo pati džiaugsmingiausia akimirka moters gyvenime, kuri nenutiktų, jei policininkas tą žvarbų ir lietingą rytą nesustotų ir nepasiūlytų pagalbos. Šių žmonių istorija tik dar kartą parodė, kad gerumo keliai yra nenuspėjami, tad net ir maži geri darbai kitų labui gali sukelti grandininę reakciją ir pakeisti žmonių gyvenimus į gerą.
Ištrauka iš laidos, kurios metu pasikeitė moters gyvenimas:
