Policijos pareigūnas Ray Robakowski savo tarnybos metu buvo prisiekęs kovotojas su nusikaltėliais. Jis ne kartą yra pasakęs, kad yra ne socialinis darbuotojas, sprendžiantis žmonių problemas, o pareigūnas. Jo tikslu visada buvo įstatymų laikymasis bet kokia kaina.
Būtent dėl savo atkaklumo jis buvo labai nemėgiamas vienos narkotikų grupuotės narių, kuriuos jis pastoviai suimdavo Milvokio miesto gatvėse, Viskonsino valstijoje. Jacob Maclin buvo labai gerai pažįstamas šiam pareigūnui. Būtent jo dėka Jacob sėdo už grotų net keliolika kartų.
Pajuokavus galima teigti, kad jo suėmimo nuotraukos yra savotiška jo gyvenimo parodomoji linija. Savo kalėjimo nuotraukose galima buvo matyti, kaip Jacob iš jaunuolio tapo senu gangsteriu. Tačiau net ir jis norėjo pasikeisti ir pradėti naują gyvenimą. Tačiau iš užburto nusikaltimų ir netinkamos aplinkos rato labai sunku ištrūkti be tinkamo palaikymo ir strategijos.
Kai pareigūno Ray viršininkas liepė jam susitikti su buvusiu kaliniu kavinėje, jis buvo labai skeptiškas.
“Aš žinojau, jis vėl susimaus, o aš vėl jį pagausiu ir nusiųsiu vėl už grotų” – mintyse sau sakė Ray. Jacob nežinojo, kad jo laukia susitikimas su savo priešu, nes jam buvo pasakyta, kad jis eina į darbo pokalbį. Abu vyrai prie kavos puodelio tiesiog spoksojo vienas į kitą.
Ray jautė panieką Jacob, o Jacob net ir norėdamas pasikeisti abejojo, kad Ray gali jam kuo nors padėti. Atrodė, kad situacija iš mirties taško niekaip nepajudės. Tačiau kitų suplanuotų susitikimų metu Ray pastebėjo, kad buvęs narkotikų pardavėjas iš tikrųjų trokšta pokyčių.
Pareigūnas, tapęs buvusio kalinio mentoriumi, suorganizavo jam net 12 darbo pokalbių. Būtent jo pagalba Jacob pagaliau susirado darbą, kuriame jis jautėsi gerai. Tą akimirką ne tik Jacob gyvenimas pasikeitė, tačiau užgimė ir nauja draugystė. Ray palaikė savo naują draugą ir to dėka Jacob pradėjo visiškai naują ir dorą gyvenimą.
Po 8 metų darbo ne pelno siekiančioje organizacijoje Jacob tapo vadybininku. Tuo tarpu Ray po ilgos tarnybos policijoje nusprendė išeiti į pensiją ir pasitraukti iš pajėgų. Tačiau jis nė nesiruošė sėdėti namie – jis norėjo dirbti, tačiau ką nors susijusio su vietine bendruomene ir jos gerove.
Tad mažai kas nustebo, kai Ray kreipėsi į vadybininku dirbantį Jacob ir prašė jo darbo. Likimo ironija buvo stulbinanti, tačiau tik gerąja prasme. Pareigūno tikėjimas žmogaus pokyčių galimybe leido Jacob tapti tuo asmeniu, kuris dabar jam suteikia darbą ir dirba kartu petys petin.
Dabar abu siekia suteikti kuo daugiau galimybių buvusiems kaliniams integruotis atgal į sociumą ir suteikia šansą tiems, kuriems daug kas sako “ne”. Jacob daugiau nebegaudo policija, o vieninteliai jo persekiotojai dabar yra jo 4 vaikai žaidimų aikštelėje. Buvęs nusikaltėlis pripažino, kad su šiais grandioziniais gyvenimo pokyčiais jis pagaliau galės nutraukti iš kartos į kartą jo šeimoje perduotą negatyvią įtaką, pastūmėjusią į nusikalstamą pasaulį. Jis tapo didžiausiu pavyzdžiu ne tik savo vaikams, bet ir visai miesto bendruomenei.
