Raphael ir Glenda be galo džiaugėsi dukrelės Samanthos gimimu, tačiau tuo pačiu labai pergyveno dėl jos ateities. Mergaitė gimė būdama kurčia, todėl tėvai pradėjo spėlioti, kaip jai seksis prisitaikyti prie supančio pasaulio ir bendrauti su kitais žmonėmis.
“Samantha buvo pirmasis kurčias žmogus, kurį mums teko pažinti. Todėl visai nenuostabu, kad tai mums tapo tikra staigmena ir iššūkiu. Visgi nuo pat pirmos dienos su vyru supratome, jog turime įsitraukti į kurčiųjų bendruomenę ir išmokti gestų kalbą“ – pasakoja mergaitės mama Glenda.
Po kurio laiko šeima persikraustė gyventi į ramų rajoną Masačusetso valstijoje. Sutuoktiniai buvo girdėję, kad tai labai draugiškas miestelis, tačiau visiškai nesitikėjo tokio kaimynų priėmimo į bendruomenę…
Greitai paaiškėjo, kad šio mažo miestelio gyventojai yra ne tik labai malonūs, bet ir geri žmonės. Vos tik kaimynai sužinojo apie mergaitės negalią, jie pradėjo mokytis gestų kalbos, kad galėtų su ja bendrauti.
Pasak Raphael, dukra labai nori bendrauti su visais žmonėmis, tačiau to paprasčiausiai nepavyksta padaryti, kai pašnekovas nemoka gestų kalbos.
Miestelio gyventojai tą puikiai suprato ir susibūrė į didelę grupę, kuri pradėjo mokytis gestų kalbos.
Galbūt tai tik paprasčiausi ženklai paklausti, kaip Samanthai sekasi ar kiek jai metų, tačiau tai kur kas geriau, nei palikti mielą mergaitę tylos ir paguodos pasaulyje.
Net 20-ies žmonių grupė pradėjo reguliariai rinktis į gestų kalbos pamokas. Miestelio gyventojai pasisamdė mokytoją Rhys McGovern, kuris buvo priblokštas nuo tokių bendruomenės pastangų.
“Samanthą supa nuostabūs kaimynai, kurie nenori jos palikti vienos. Manau, kad tai labai gražus poelgis… Kartais net kurčiųjų tėvai nesistengia išmokti gestų kalbos… O čia mokosi visa kaimynystė!“ – sako mokytojas.
Mergaitės mama sako, kad dukra apsilanko po kiekvienos pamokos ir pasikalba su kaimynais, bei mokytoju. Daugelis “studentų“ yra garbaus amžiaus žmonės, kurių vaikai jau seniai suaugę, tačiau jie džiaugiasi galėdami pabendrauti su maža mergaite.
Dabar Samantha gali užsukti pas visus kaimynus ir su jais pabendrauti.
“Samantha jaučiasi apsupta vienos labai didelės šeimos. Net negaliu nusakyti, koks esu dėkingas visiems savo kaimynams“ – sako mergaitės tėtis Raphael.
Kokie nuostabūs kaimynai!
