Coy Featherston vardą žinojo visi, kas praeito amžiaus 7-ajame dešimtmetyje mokėsi Corpus Christi miesto King vidurinėje. Coy buvo labai populiarus jaunuolis, apie kurį kalbėjo visi bendraamžiai. Jis visada buvo draugiškas visiems, todėl juo žavėjosi tiek bendramoksliai, tiek tie, kas jį pažinojo ne tik iš mokyklos koridorių.
Iš šono atrodė, kad jis gyvena tipinį svajonių gyvenimą. Populiarumas, galimybės, ambicijos – Coy turėjo viską po ranka. Tačiau jis pasirinko gyventi kitaip, nei iš jo tikėjosi kiti. Viskas prasidėjo nuo to, kad įstojęs į universitetą, vos po metų jis metė mokslus.
Meniškos sielos vyrą labiau traukė muzika ir kūryba. Būtent dėl to jo santykiai su šeima pašlijo, o Coy pasirinko gyventi taip, kaip nepatiko jo artimiesiems. Vyras pasirinko dirbti šou versle ir ilgus metus dirbo koncertų apšvietimo inžinieriumi, tačiau pamažu toks gyvenimas jį įstūmė į vargingą gyvenimą. Coy tiksliai neprisimena, tačiau apie 1995-uosius jis prispaustas bėdų galutinai tapo benamiu.
Iki to laiko jis vis dar susitikdavo su jaunystės draugais, tačiau kai vyro gyvenimas persikėlė į gatves, jis dingo iš visų akiračio. Taip niekieno pagalbos neprašydamas Coy gatvėse pragyveno beveik du dešimtmečius. Vieną dieną vietinis laikraštis rašė straipsnį apie benamius ir pagrindinėje nuotraukoje buvo Coy, stumiantis savo vežimėlį.
Visiškai netyčia vartydama laikraštį Coy tą nuotrauką pamatė jo buvusi bendraklasė Leea Mechling. Moteris negalėjo patikėti savo akimis – ji nė už ką neatpažintų savo draugo, jei ne prierašas apačioje su jo vardu. Leea nusprendė dar tą pačią dieną išvažiuoti automobiliu ir susirasti Coy.
Moteris taip pat paskambino kitiems buvusiems bendraklasiams ir taip pat juos nustebino tuo, ką apie seną draugą sužinojo laikraštyje. Visi manė, kad Coy nebegyvena net Teksaso valstijoje, tačiau tiesa buvo ta, kad jis gyveno benamio gyvenimą visiškai šalia. Leea pasisekė, nes po neilgų paieškų ji rado Coy, sėdėjusį prie viso savo “turto” maišeliuose ir vežimėlyje.
„Labas, Coy! Ar prisimeni mane? Aš Leea” – pasakė vyrui moteris.
Jos nuostabai, benamiu tapęs vyras net nemirktelėjęs prisiminė savo gerą mokyklos draugę. Moteris net nedvejodama pasikvietė benamį pas save ir net nesusimąstydama pasakė, kad juo pasirūpins. „Taip padaryti buvo teisinga”– labai paprastai žurnalistams sakė moteris.
Coy buvo iki ašarų sujaudintas draugės gerumo, apie kurį jis metų metus net nesvajojo. Coy prisipažino, kad jis buvo ant palūžimo ribos. Nuo tuščio ir beprasmio gyvenimo pavargęs vyras net nemanė, kad jis kam nors gali rūpėti. Tačiau jis negalėjo klysti labiau. Netrukus Leea namuose susibūrė visas būrys senų draugų, kurie žinojo, kad senam draugui padėti būtina.
Išdidus vyras dešimtmečiais vertėsi taip, kaip galėjo ir niekada nemanė prašyti pagalbos. Tačiau jam buvo labai gera matyti, kad kadaise užmegztos draugystės nebuvo tuščios. Draugų grupės pagalba benamiui buvo surinkta net 18 000 dolerių naujai gyvenimo pradžiai.
Jis buvo šiltai priimtas gyventi vieno iš klasiokų namuose, o kiti grupės žmonės padėjo su visais kitais formalumais, kurių reikia vyrui grįžtant į normalų gyvenimą. Apie draugų jautrų susitikimą ir naują pradžią papasakoti panoro net keletas televizijos atstovų. Coy istorija nepaprastai sujaudino tūkstančius širdžių.
Vyro gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis žmonių, kurių jis kadaise buvo draugas, dėka. Šimtai žmonių, paaukojusių po 100 ir daugiau dolerių, paliko vyrui komentarus apie tai, kaip jį prisimena iš praeities. Paaiškėjo tai, kad vyras, kuris manė neturįs nieko, turi labai daug – pačius geriausius draugus, kurie net praėjus bene 5 dešimtmečiams prisimena, koks nuostabus kadaise jis buvo žmogus ir draugas.
