Vyras ėjo gatve, kai pastebėjo pamestą senos išvaizdos piniginę. Jos viduje buvo 3 doleriai ir gražiai sulankstytas laiškas.
Šį laišką dar 1924-ais metais savo mylimajam parašė jauna mergina, vardu Hana.
“Mielas Maiklai, aš be galo tave myliu, tačiau mūsų meilei prieštarauja mano mama. Atleisk, bet daugiau negalėsime matytis…“.
Vyras žinojo, kad nuo laiško parašymo dienos praėjo jau 60 metų, tačiau jį be galo sujaudino ši istorija. Jis nusprendė paskambinti telefono numeriu, kuris buvo užrašytas ant voko.
“Mes nusipirkome šį namą būtent iš Hanos. Kiek žinau, ji persikėlė gyventi į senelių namus…“ – sakė dabartinė telefono numerio savininkė.
Vyras nusprendė apsilankyti netoliese esančiuose senelių namuose.
“Jaunuoli, tai buvo paskutinis mano laiškas Maiklui. Aš jį be galo mylėjau, tačiau tuo metu man buvo 17 metų ir mama manė, kad dar esu per jauna. Niekada taip ir neištekėjau, nes abejojau, kad kas nors galės prilygti mano Maiklui. Jeigu jį rasi, pasakyk, kad nulatos apie jį galvoju“ – su ašarome akyse pasakė Hana.
Prieš išeidamas iš senelių namų vyras atsisveikino su prižiūrėtoju, kuris pasiteiravo, ar Hana kažkuo padėjo.
“Bent jau turiu pavardę… Didžiąją dalį dienos praleidau ieškodamas šios piniginės savininko“ – atsakė jis.
Pažvelgęs į piniginę, prižiūrėtojas sušuko: “Palauk… tai pono Goldsteino piniginė! Šis vyras gyvena čia!“.
Nieko nelaukęs vyras apsilankė pas Maiklą ir grąžindamas piniginę pasakė, kad žino kur yra jo mylimoji Hana.
Kartu jie nuėjo į trečią aukštą pas Haną, kuri sunkiai galėjo patikėti tuo, kas vyksta…
“Maiklai, tai tu! Mano Maiklas…“ – šypsojosi ji.
Susirinkusieji nesulaikė ašarų ir džiaugėsi, kad pora ir vėl susitiko po 60 metų.
Po trijų savaičių vyras sulaukė skambučio iš senelių namų: tai buvo kvietimas į Hanos ir Maiklo vestuves…
