Yra tikrai daugybė įvairių darbų, kuriuos vienas žmogus imasi noriai, o kitas atsisako. Kiekvienas darbas yra reikalingas ir kiekvienas darbas yra garbingas. Dvi draugės, gyvenančios Madride, dirba slaugėmis ir labai didžiuojasi savo darbu. Tai iš tiesų yra labai garbinga profesija, kurios dėka patys pažeidžiamiausieji mūsų visuomenėje neįgalūs ir ligoti senoliai gali nors šiek tiek palengvinti savo sunkią dalią.
Tačiau jaunos merginos pakankamai dažnai išgirsta komentarai, kad jos tėra pacientų “užpakalių valytojos”. Nors merginos retai kada kreipia dėmesį į tokius pasisakymus, tačiau vieną dieną jų kantrybė plyšo. Jos nusprendė viešai kreiptis į visus tuos, kurie niekina ir šlykštisi jų profesija.
“Pasididžiavimas užpakalių valymu.
Šiandien ir vėl eilinį kartą išgirdau, kad mano darbas yra tik “užpakalius valyti”. Tai ne pirmas ir tikrai ne antras kartas, kai tai girdžiu. Labai norėčiau, kad tai būtų paskutinis. Jaučiu pareigą apginti savo profesijos garbę ir papasakoti visam pasauliui, kaip aš didžiuojuosi būdama slauge. Taip, ponios ir ponai, aš didžiuojuosi užpakalių valymu, nagų karpymu, kūno prausimu, maitinimu ir bendra žmonių rūpyba.
Žmonių, kurie nebesugeba to padaryti jau patys. Bet tebūnie, pavadinkime tai tik “užpakalių valymu”. Nesvarbu, kad aš esu tokia stipri, kad galiu pakelti pati kitą žmogų tik savo diem rankomis. Nesvarbu, kad mano kantrybė yra plieninė, o mano širdis yra ištreniruota pakelti bet kokį skausmą, kuris kyla matant kitų žmonių kančias. Aš pavargau nuo visų negatyvių ir stereotipinių nuomonių ir komentarų apie mūsų darbą. Noriu visiems garsiai pasakyti, kad man dirbti ne gėda.
Dauguma jūsų tikriausiai niekada neturėjo būtinybės kito žmogaus prašyti nusišluostyti jūsų sėdimąją. Linkiu, kad ir ateityje jums to nereikėtų. Tačiau jeigu ateis toks laikas, šalia būsiu aš ar mano kolegė ir mes su malonumu jums padėsime ir pasirūpinsime, kad jūsų gyvenimo kokybė tokioje situacijoje būtų geriausia, kokia įmanoma. Ir visa tai padarysime su šypsena veide. Prašau jūsų, nebe vartokite tokių paniekinančių mano mylimą profesiją žodžių, nes vieną dieną gali būti taip, kad būtent jūs ir prašysite mano pagalbos. O už ją dar būsite ir be galo dėkingi.
Pasirašo – užpakalių valytojos.”
Merginos to nesitikėjo, tačiau labai džiaugėsi tuo, kad dešimtys tūkstančių žmonių pasidalino jų laišku ir išreiškė didelį palaikymą. Iš tiesų, slaugytojos profesija yra verta didžiausios pagarbos. Daugybė moterų, merginų ir vyrų dirba darbą, kuris tikrai yra skirtas ne kiekvienam.
Pasiryžti pagelbėti žmogui ir padaryti dėl jo viską – ir paprastus dalykus, ir tuos, kurie nėra patys maloniausi – reikia tikro angeliško atsidavimo ir begalinės atjautos. Visuomet be abejonės yra ir išimčių, ne visi žmonės sugeba pasirinkti savo pašaukimą, tačiau dauguma šių uniformuotų pagalbininkų laisvai galima prilyginti angelams.
