Skip to main content

Slaugytoja nė nenumanė, kad yra stebima. Sunkiai sergančios mažylės mama nufotografavo ir parodė, ką slaugė daro su dukra, kai niekas nemato

Vėžys yra vienas baisiausių dalykų gyvenime. Ypač, kai jis paliečia vaikus.

Shelby ir Jonathan manė, kad jų dvimetė dukra kenčia nuo alergijos. Mergaitė sunkiai kvėpavo, o šeimos gydytoja įtarė astmą. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad situacija kur kas blogesnė…

Reklama

Mažajai Sophie turėjo būti atlikti alergijos tyrimai, tačiau vieną naktį ji nustojo kvėpuoti.

Mergaitė buvo skubiai pristatyta į ligoninę, kur paaiškėjo, jog ji kenčia nuo kur kas baisesnio dalyko nei astma ar alergijos. Sophie buvo diagnozuotas vėžys.

Mažylė ilgus mėnesius praleido gydymo įstaigoje, kur jai buvo taikoma chemoterapija. Nepaisant to, kad Sophie kovojo iš paskutiniųjų – vėžys plito. Mergaitė prarado gebėjimą vaikščioti, kalbėti, raudotis rankomis ir valgyti.

Tėveliai visą laiką buvo šalia dukros, o ligoninė tapo jų antraisiais namais.

Reklama

Vieną dieną Sophie mama Shelby gulėjo išsekusi ant sofos po bemiegės nakties, kai į palatą užėjo slaugytoja. Medicinos darbuotoja buvo tikra, kad mergaitės mama miega. Tačiau Shelby stebėjo slaugytoją ir matė, kaip švelniai ji elgiasi su jos sergančia dukra.

Reklama

Vėliau moteris pasidalino šia istorija socialiniame tinkle, kad ir kiti žmonės atkreiptų dėmesį, kokie atsidavę yra medicinos darbuotojai.

“Aš tave matau. Visą dieną sėdžiu ant sofos ir matau tave, nors tu labai stengiesi išlikti nepastebėta. Kai mano dukrytė verkia, tu labai nuliūsti. Stengiesi padaryti viską, kad tik palengvintum jos skausmą. Matau, kad tau sunku įdurti adatą ir pakeisti tvarsčius. Vos per vieną dieną tu pasakai “atsiprašau“ dažniau, nei dauguma žmonių pasako tau “ačiū“.

Aš žinau, kad tu myli visus savo prižiūrimus vaikus. Matau, kaip glostai mano dukros pliką galvytę. Matau, kaip rūpestingai užkloji ją antklode. Matau, kaip apkabini verkiančias mamas, kurios pirmą kartą išgirsta žlugdančias naujienas. Matau, kaip nubrauki ašarą išeidama iš mažo ligoniuko palatos.

Reklama

Dvylikai valandų pamiršti savo asmeninį gyvenimą, kad tik galėtum pasirūpinti sunkiai sergančiais ir mirštančiais vaikais. Į kiekvieną palatą užeini su šypsena veide, kad ir kokia liūdna situacija bebūtų. Aplankai Sophie net ir tada, kai ji nėra tavo pacientų sąraše. Daugybę kartų skambinai gydytojui, kad tik mano mergaitė gautų geriausią priežiūrą. Tu visada manęs išklausai, nors turi padaryti milijonus darbų…“.

Reklama

Šios mamos žodžiai yra labai graži padėka už darbą ir rūpestį, kurio jos dukra sulaukė iš gydytojų ir slaugytojų.

Mažosios Sophie gyvybė užgeso 2018 m. sausio 4 dieną, tačiau šio angelėlio atminimas dar ilgai išliks visų atmintyje… Ji buvo tikra kovotoja…

Reklama