Daugeliui iš mūsų pandemija ir karantinas parodė, kaip svarbu žmogui yra bendrauti ir nesijausti vienišam. Gera psichologinė sveikata yra ypatingai svarbus žmogaus savijautos aspektas, tačiau gyvenimas kartais diktuoja savo taisykles. 80-metė Eleanor Baker yra viena iš daugybės senolių, kurių gyvenimuose labai trūksta paprasčiausio žmogiškojo ryšio.
Moteris pasijautė ypatingai vieniša, kai jos vyras mirė ir ji liko gyventi viena su šuniuku. Nors Eleanor šeima yra labai didelė, tačiau visi giminaičiai yra išsibarstę po visą šalį, tad fiziškai dažnai pasimatyti neįmanoma. Vietinis barbekiu restoranėlis pritraukia pačių įvairiausių žmonių, nes visi čia susirenka dėl nuostabaus maisto.
Eleanor mėgo pietauti ir vakarieniauti šiame restorane, todėl dažnai jai tai tekdavo daryti vienų vienai. Vieną vakarą ją sėdint ir valgant vieną pastebėjo trys juodaodžiai jaunuoliai, sedėję prie gretimo staliuko. Vienas iš jaunuolių vardu Jemario pastebėjo vienišą senutę ir mintyse nuliūdo.
Jis visada norėjo padaryti kažką gero savo gyvenime, tačiau kadangi jis nėra nei turtingas, nei gabus, viskas, ką jis galėjo padaryti – pasiūlyti savo kompaniją Eleanor. Moteris buvo labai nustebusi, tačiau ji nepasimetė ir su malonumu pasiūlė jaunuoliui prisėsti. Ji buvo labai dėkinga ir džiaugėsi galimybe susipažinti su kuo nors nauju.
Eleanor neprisimena, kada paskutinį kartą ji praleido tokį nuostabų vakarą puikioje kompanijoje. Netrukus visi susėdo prie vieno stalo, mėgavosi skaniu maistu ir nesibaigiančiais pokalbiais. Tai buvo nuostabi patirtis ne tik senolei, kuri įsigijo naujų draugų, tačiau ir vaikinams, kuriems Eleanor tapo artima ir brangi kaip tikra močiutė.
Moteris sugebėjo sukaustyti vaikinų dėmesį savo gyvenimo istorijomis, kurių senolė turėjo daug, o vaikinai pasidalino šių dienų patirtimi. Vakarui pasibaigus visi nusprendė ir toliau palaikyti ryšį – o tai buvo nuostabi žinia vienišai senolei. Gal kažkam ir atrodė keista, kad jauni vyrukai susidraugauja su senute, tačiau amžius yra tik skaičius, o visi esame tokie patys žmonės.
Vieni su vienokia patirtimi, kiti su kitokia. Vaikinai pripažino, kad mažiausiai, ką gali dėl kito žmogaus padaryti – tai skirti jam laiko, dėmesio, rūpesčio ir meilės.
Žinių reportažas anglų kalba apie unikalią senolės ir vaikinų draugystę:
