Skip to main content

Vienišas tėvas prie kasos suprato, kad neturi pinigų nei pusei reikiamų prekių. Jis pastebėjo kitų pirkėjų piktus žvilgsnius, tačiau viena moteris pasakė kai ką netikėto

Sarah Fleming nežinojo, kas tą dieną pastūmėjo ją pasielgti taip, kaip ji pasielgė, tačiau ji žinojo, kad tai buvo būtina. Moteris prieš šventes apsipirkinėjo savo vietinėje maisto prekių parduotuvėje. Sustojusi prie laisvesnės kasos ji pamatė ten vyrą su dviem vaikais, kurių prekes kasos darbuotoja jau buvo bebaigusi skenuoti.

Reklama

Sarah pradėjo krauti savo pirkinius, tačiau ji išgirdo, kaip vyro kortelė buvo atmesta. Jis braukė kortelę dar ir dar, tačiau niekas nesikeitė kiekvieną kartą. Buvo akivaizdu, kad jo sąskaitoje nėra pakankamai pinigų. Jis pradėjo krauti po keletą prekių iš krepšelių taip tikėdamasis pasiekti tinkamą sumą, kurios mokėjimas pavyktų.

Kaip tai būna dažniausiai, aplink skubantys pirkėjai pradėjo murmėti, piktai žiūrėti į vyrą ir skatino juos paskubėti. Sarah matė, kaip vyras vis labiau ir labiau puola į paniką ir nežino, ką daryti. Jam buvo gėda, tačiau jis negalėjo palikti parduotuvės be jokio maisto savo vaikams. Moters galvoje staiga išniro mintis – “sumokėk už jį”.

Reklama

Sarah dvejojo, tačiau po dar vienos minutės jos mintys tapo žodžiais. Ji ištiesė ranką ir pasakė vyrui, kad ji sumokės už jį. Jo prekės kainavo 94 dolerius, tačiau Sarah tai nerūpėjo. Vyras beveik su ašaromis prisipažino, kad jis yra vienišas tėvas. Jis turėjo sąskaitoje pinigų, bet gali būti, kad jie buvo nuskaičiuoti komunalinėms išlaidoms be jo žinios.

Reklama

“Nežinau, kaip jums atsidėkoti. Man kartais būna labai sunku, tačiau aš stengiuosi iš paskutiniųjų” – gailestingai sakė vyras.
Sarah tą akimirką jautėsi tvirtai žinodama, kad daro tai, ką ji privalo.

Viduje ji pajuto didelį dėkingumą pati, kad jai teko užduotis pasinaudoti savo turimomis galimybėmis ir padėti tiems, kam to reikėjo. Tikinti krikščionė moteris tikėjo, kad tai Dievo balsas jai pakuždėjo sumokėti už jį.

Reklama

Po keletos mėnesių ji pamatė tą patį vyrą bažnyčioje su savo vaikais ir apsiverkė. Tai buvo tikrų tikriausias atsitiktinumas, tačiau tai patvirtino jai, kad ji padėjo geriems žmonėms. Jos mintyse skambėjo žodžiai iš biblijos : „Mylėk savo artimą, kaip save patį“. Nors daug kas pasakytų, kad nepažįstamieji parduotuvėje nėra mūsų artimas, tačiau Sarah parodė, kad mes visi esame žmonės, tuo ir esame artimi.

 

Reklama