Kiekvienas žmogus kartais susiduria su problemomis darbe, tačiau ne visada lengva apie tai kalbėti. Daugelis mūsų yra linkę nutylėti, kai kažkas nepavyksta. O kai viršininkas pasikviečia pasikalbėti – ruošiamės pačiam blogiausiam.
Blogiausiam ruošėsi ir vaikų dienos centro darbuotoja Veronica, kai ją pasikvietė direktorius.
Veronicos gyvenimas niekada nebuvo rožėmis klotas. Prieš kelis metus ji susirgo vėžiu, kurį vėliau sėkmingai įveikė. Net ir gydymo laikotarpiu Veronica niekuo nesiskundė ir stengėsi išlikti kuo pozityvesnė. Be to, ji ir toliau kiekvieną dieną ėjo į darbą.
Tačiau vienu metu moteris pradėjo vėluoti į darbą. Žinoma, tai nepraslydo direktoriui Alexui pro akis ir jis paprašė to daugiau nedaryti. Veronica paaiškino, kad dėjo visas pastangas, jog atvyktų į darbą laiku, tačiau tai sunku padaryti, kai neturi nuosavo automobilio. O ir dienos centras yra įsikūręs pakankamai toli nuo jos namų.
Veronica pasakė, kad Alexui reikėtų paieškoti naujo darbuotojo. Ji negalėjo pažadėti, jog kiekvieną dieną pasirodys darbe laiku, dėl vėluojančio viešojo transporto ir ilgos kelionės į darbą.
Tačiau įstaigos direktorius net neketino atleisti Veronicos. Moteris jau ilgus metus buvo pavyzdinga darbuotoja ir Alex pradėjo galvoti, kaip jai padėti.
Po kelių dienų direktorius pakvietė Veronicą privačiam pokalbiui. Kelias minutes šnektelėjus Alex paprašė Veronicos kartu išeiti į lauką, kuris stovėjo jos naujas automobilis. Pamačiusi dovaną moteris negalėjo sulaikyti ašarų. Ji stipriai apkabino direktorių, klausdama, kodėl jis tai padarė.
Alex nusprendė padovanoti automobilį savo ištikimai darbuotojai, kad ji galėtų lengviau atvykti į darbą ir pasirūpinti kitais dalykais kasdieniame gyvenime.
Veronica net nežinojo ką atsakyti, o jos skruostais riedėjo laimės ašaros.
Tuo tarpu Alex teigė, kad kiekvienas sąžiningas ir darbštus žmogus turi būti apdovanotas, todėl savo poelgyje nemato kažko herojiško.
Galima tik pasidžiaugti, kad pasaulyje yra tokių gerų ir suprantančių direktorių.
