Žvejoja Petras vieną malonų vasaros vakarą. Mėgaujasi gyvenimu, geria alų, kai staiga įsitempia valas. Petras pašoka, pradeda traukti, ir ištraukia… sidabrinę žuvelę.
– Kas čia per velnias?
Žuvelė atsako:
– Na aš sidabrinė, tai ne taip gerai, kaip auksinė. Išpildysiu tris tavo norus, bet žinok, kad kiek tu prašysi, tavo kaimynas Juozas, kurio tu nekenti, gaus dukart visko daugiau.
Krapštosi galvą Petras, na jo, galvosūkis čia toks. Na ką gi, reikia pabandyti.
– Noriu penkių milijonų eurų.
Žuvelė blyksteli, suvibruoja telefonas. Atėjo žinutė iš banko. Sąskaitoje penki limonai.
– Tik neužmiršk, sako žuvelė, Juozas dešimt gavo.
Petras krapšto galvą. Kažkaip nekelia didelio džiaugsmo tas turtas, kai nekenčiamas Juozas dukart daugiau gavo. Na gerai, varom toliau.
– Noriu penkių karštų merginų, kurios mane be galo mylėtų.
Žuvelė blyksteli vėl.
– Padaryta, bet žinok pas Juozą jau dešimt tokių ant jo lipa.
Petras nusišypso ir lėtai, lėtai pasako:
– O dabar nuimk man vieną kiaušą…
