9-metis Robbie Gay kartu su šeima lankydamas gyvūnų prieglaudas visada užsibūna su tais, kurie yra mažiausiai lankomi. Berniukas savo mėgstamiausiais gyvūnais vadino tuos, kurių niekam nereikėjo. Tai tikrai ne paslaptis, kad kone visos šeimos, atvykusios į gyvūnų prieglaudas, mėgsta išsirinkti mažus ir jaunus šuniukus.
Toks pasirinkimas nėra blogas, tačiau visada pasirinkdami tik jauniausius, sveikiausius gyvūnus žmonės norom nenorom įkalina senus šunis sistemoje, kurioje jie lieka iki gyvenimo galo. “Man tiesiog kažkas labai patinka senuose šuniukuose”- sako Robbie.
Berniukas taip jaučiasi todėl, kad pats kadaise buvo tas atstumtasis, niekam nereikalingas vaikas globos sistemoje. Robbie užaugo apsuptas smurto. Jis net du kartus gulėjo ligoninėje nuo sumušimų, kurie sukėlė smegenų traumas.
Bet koks berniuko elgesys po tokios patirties yra suprantamas, ne kiekvienas iš suaugusių galėtų išgyventi tai, ką jis išgyveno. Jis savo kailiu įsitikino, kaip abejingai į jį buvo žiūrėta, kai jam buvo ieškoma nauja šeima. Laimei, jo gyvenime atsirado Maria ir Charles, kurie pamilo šį berniuką kaip savą ir labai greitai jį įsivaikino.
Robbie greitai apsiprato šeimoje, tačiau jo mama pastebėjo, kad jis niekada neverkia. Jai atrodė, kad dėl savo patirčių gyvenime viduje jis lyg suakmenėjo ir neleido niekados pasireikšti savo emocijoms ir skausmui. Tačiau kai vieną dieną jo seną šunelį teko užmigdyti, naujoji Robbie šeima pamatė tą tikrąjį, emocionalų ir jautrų berniuko veidą.
Nuo tos dienos Robbie pradėjo lankytis vietinėje gyvūnų prieglaudoje, iš kurios su mamos leidimu jis namo pasiėmė kiek įmanoma daugiau senų šunelių. Jis prisiėmė ant savęs atsakomybę pasirūpinti pačiais nereikalingiausiais, nes jis kuo puikiausiai supranta, kas tai per jausmas.
“Žmonės nori tik jaunų šunelių ir tik kūdikių.” – su skausmu pripažįsta berniukas. Jo misija yra būti pavyzdžiu kitiems ir suteikti šansą tiems gyvūnams, ar vaikams, kuriems tą šansą bijoma suteikti. Daug kas vengia įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus nes mano, kad jų elgesys gali būti neprognozuojamas, arba tokio vaiko perauklėti jau nebus įmanoma.
Taip pat su senais šunimis – visi galvoja tik apie tą dieną, kai tam šuneliui reikės palikti šį pasaulį. Tačiau mažai kas susimąsto, kad svarbiausia tokioje globoje – suteikti meilę čia ir dabar. Kada nors suaugusiame gyvenime Robbie pats svajoja įvaikinti vyresnių vaikų.
Tačiau kol kas jam puikiai sekasi suteikti meilės ir šilumos niekam nereikalingiems gyvūnams. Jo istorija įkvėpė šimtus šeimų visoje JAV pasirinkti vyresnio amžiaus šunį iš prieglaudos. Visa ši istorija nebūtų įvykusi, jei vargšų gyvūnų akyse Robbie nepamatytų savo buvusios kančios atspindžio.
Interviu su Robbie anglų kalba:
