Netekti savo vaiko yra bene skaudžiausia trauma gyvenime. Gyvenimo dėsniai teoriškai lemia, kad vaikai turėtų išeiti tik po tėvų, tačiau ne viena mama gyvenime išgyvena negailestingo likimo suteiktą skausmą. Tyson Schreiber buvo labai mylimas didelės mokyklos, draugų ir artimųjų bendruomenės.
Linksmas, plačios šypsenos savininkas buvo labai populiarus mokykloje, nes savo sportiniais sugebėjimais jis pranoko visus. Vaikinas taip pat buvo labai geros širdies, būtent todėl, gavęs vairuotojo teises, jis sutiko būti organų donoru.
Be abejonės, jis nesitikėjo savo gyvenimą baigti taip anksti, tačiau nelaimingo atsitikimo kelyje metu Tyson patyrė nepataisomą smegenų traumą ir mažiau nei po paros mirė. Jaunuolio šeima, be abejonės, ilgą laiką negalėjo susitaikyti su netektimi. Jie pagerbė jo valią paaukoti savo organus tiems, kam jų labai reikia. Jo dosnumo ir geraširdiškumo dėka buvo išgelbėtos net keletas gyvybių.
Šeima sulaukė ne vieno laiško su sunkiai apibūdninamais padėkos jausmais. Kiekvienas, kurio gyvybę išgelbėjo Tyson auka, negalėjo rasti tinkamų užuojautos ir dėkingumo žodžių. Šeima džiaugėsi palaikydami kontaktą su šiais asmenimis, tačiau nei su vienu jie neskubėjo susitikti.
Netekties žaizdos buvo vis dar ypatingai gilios, tad šeimoms užteko tik bendravimo laiškais. Tyson mirties metinių dieną, kaip ir įprasta, jo mama ir sesuo nutarė aplankyti jo kapą. Prie jo paminklo stovi išskirtinis, didelis baltas kryžius, ant kurio visi artimieji ir draugai gali palikti žinutes mirusiajam. Tačiau šį kartą mama pamatė prie jo nepažįstamą, panašaus į savo amžiaus moterį.
Priėjusi prie jo mama paklausė, iš kur ji pažįsta jos sūnų. Tada paaiškėjo, kad prie kapo pirmą kartą atvyko viena iš moterų, gavusių Tyson organus. Laura buvo rašiusi Tyson mamai laišką ir ji kaip mat prisiminė, su kokiomis problemomis Laura gyveno iki tol, kol jos sūnaus dalelė išgelbėjo jai gyvybę.
Neplanavusios susitikti moterys stipriai apsikabino ir apsiverkė. Tai buvo lemtingas momentas Tyson mamai ir seseriai, nes susitikimas su žmogumi, kurio gyvybę išgelbėjo jų artimo žmogaus auka, padėjo joms susitaikyti su netektimi ir gyventi toliau.
Po kelių mėnesių ant kryžiaus mama pamatė naują užrašą. Jį paliko Laura, moteris, pagaliau suradusi vietą, kur amžino atilsio nugulė jos herojus. “Mano herojau, ačiū tau už gyvenimo dovaną”.
Šia istorija šeima siekia skleisti informaciją apie gyvenimus keičiančią organų donorystę po mirties.
