Ši istorija galbūt yra fiktyvi, o galbūt ji įvyko iš tikrųjų. Tačiau ji aktuali šiandien kaip niekados, nes joje atsiskleidžia vienas svarbiausių gyvenimo principų apie gerus darbus. Vieną dieną keliu važiavusi senutė pajuto, kad sunkiai valdo automobilį.
Netrukus moteris pamatė, kad jai sprogo padanga, tad nieko nelaukdama ji sustojo šalikelėje. Be abejonės senjora jaudinosi, kaip jai dabar teks grįžti namo – pati padangos pasikeisti ji negali, o sustojusi viduryje laukų ji niekada negali žinoti, kas sustos jai padėti, o galbūt ir pakenkti.
Šalikelėje užstrigusią senutę pastebėjo jaunas vyras, važiavęs priešinga kryptimi. Jis sustojo, išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie senolės lango. Nors moteris ir jaudinosi dėl nepažįstamojo, jis ją pasitiko su plačia šypsena.
Vairuotoja paaiškino, kad turi atsarginį ratą bagažinėje, tad jaunuolis greitai per 10 minučių pataisė problemą. Susijaudinusi senolė panoro jam atsilyginti pinigais, tačiau jaunas vyras jai atsakė: “Tiesiog prisiminkite mane, kai kitą kartą pamatysite ką nors bėdoje. Prisiminkite Brian Anderson ir atsilyginkite geru darbu už gerą darbą”.
Vyras su dar didesne šypsena įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Senolė buvo labai sujaudinta viso įvykio ir trumpos pažinties su Brian, tad ji nutarė nuvažiuot į miesto kavinukę atsigerti arbatos ir pailsėti. Kavinėje ją pasitiko labai maloni ir mandagi padavėja.
Ji net pasiūlė jai rankšluostį nusišluostyti, nes prasidėjo lietus, kuris moterį sulijo einant iš automobilio iki kavinės. Tą akimirką senolė pastebėjo, kad ją aptarnaujanti besišypsanti mergina yra nėščia. Akivaizdu, kad iki gimdymo jai liko labai nedaug, tad dirbti jai tokioje vietoje turėtų būti tikrai sunku. Nepaisant to, ji buvo puikios nuotaikos ir su šypsena.
Senolė užsisakė arbatos, labai greitai ją išgėrė ir panoro susimokėti. Ji davė padavėjai 100 dolerių kupiūrą, tačiau kai mergina grįžo prie staliuko su grąža, pagyvenusios moters ten jau nebuvo. Ant stalo mergina tik rado vokelį su rašteliu. Atidariusi jį padavėja pamatė dar 400 dolerių. Raštelyje buvo parašyta : “Geras žmogus man šiandien labai pagelbėjo kelyje. Dabar aš panorau pagelbėti tau”.
Mergina buvo tiesiog šokiruota tokio dosnumo, tačiau viduje ji pajuto nepaaiškinamą gerumo pliūpsnį. Ji turėjo gimdyti po mėnesio, tad šią akimirką kiekvienas doleris jos šeimai yra brangus. Mergina užbaigė savo pamainą ir grįžo namo pas vyrą puikios nuotaikos.
Jos mylimasis pasitiko ją taip pat su plačia šypsena ir apsikabinimu. Prieš miegą mergina vis dar juto tą gerumo aurą, kurią šiandien suteikė jai senolė ir pabučiavusi savo vyrą ji tarė : “Myliu tave, Brianai Andersonai”.
Ši istorija yra idealus įrodymas, kad gerumas keliauja ratu. Tačiau svarbu yra daryti darbus tikrai nesitikint nieko sau atgal. Už gerus darbus be jokių lūkesčių gauti kažką atgal žmonėms atlygina aukštesnės jėgos. Jos nukreipia į geraširdžių gyvenimus tokius pačius geros širdies žmones.
