Dar būdama paauglė, Katherine Benoit-Schwartz sužinojo, kad ji iš tikrųjų yra įvaikinta dukra. Nors ji buvo laimingas vaikas, turėjo gražią vaikystę, mylinčius tėvus, gerus brolius, tačiau šis faktas nedavė jai ramybės. Mergaitei kirbėjo sužinoti daugybę priežasčių, kodėl gyvenimas susiklostė būtent taip, jog biologiniams tėvams teko jos atsisakyti.
„Tada man dar buvo maždaug 14 metų, kai varčiau šeimos nuotraukų albumą ir žiūrėdama į nuotraukas, pradėjau galvoti, kodėl aš savo išvaizda nepanaši į kitus – tėvus ar brolius. Tada pasiteiravau apie tai savo šeimos ir niekas neslėpė, jog buvau įvaikinta. Mano tėvai nuoširdžiai papasakojo, kad priėmė mane į šeimą kai dar buvau kūdikis. Žinoma, man pasidarė smalsu sužinoti ir kas yra mano biologiniai tėvai“.
Paprastai JAV po įsivaikinimo išduodamas gimimo liudijimas, kuriame rašomi ir biologiniai tėvai. Tačiau, Katerinos atveju kažkodėl buvo kitaip. Ten buvo įrašyta tik jos biologinė mama, o stulpelyje, kur turėtų būti įrašytas tėvas, buvo nurodyta „nežinoma“.
Kai moteris jau ištekėjo ir sukūrė savo šeimą, ryžosi rasti biologinius tėvus.
Tai buvo 1982 m., tad apie paieškas internetu tik pasvajoti, tad Katerinai teko pravartyti daugybę telefonų knygų su viltimi rasti ją dominančius kontaktus.
Jai pavyko rasti savo giminaičius, senelius, tačiau šie su mergina kalbėjosi labai šaltai, sakė esą jie jos nepažįsta ir prašė daugiau nebe trukdyti.
Moteris šiek tiek buvo sukrėsta, bet neilgai trukus po šio pokalbio, sulaukė tetos skambučio. Ši jai papasakojo, kad merginos vardą draudžiama apskritai minėti jų šeimoje.
Viskas atsitiko kai 1963 metais jauna mergina pagimdė nesantuokinį vaiką. Tai buvo labai didelė gėda konservatyviai šeima, todėl iškart po gimimo, Katerina buvo išsiųsta į vaikų namus.
Katerina tetos užklausė apie tėvą, norėjo sužinoti jo vardą ir pavardę, tačiau teta šių duomenų negalėjo prisiminti. Tik papasakojo, kad jis dirbo ligoninėje, o vėliau kažkur išvyko, ir niekas nežino kur.
Tada daugiau, nei 30 metų moteris praleido ieškodama tėvo. Ji buvo kaip apsėsta noro jį surasti ir tuo užkrėtė ir savo vaikus. Šiems buvo įdomu padėti mamai. Po ilgo telefonų knygų vartymo, atsirado internetas ir paieškos dar labiau suintensyvėjo.
2015 metais Katerina rado internetinę svetainę, kurioje buvo galima kreiptis dėl genealoginių tyrimų, kad sužinoti savo šeimos medį. Moteris nusiuntė ten savo DNR mėginius ir laukė atsakymo. Po dviejų mėnesių ji gavo pranešimą, kad turi giminaitę Anglijoje.
Moteris užklausė Vandenberg apie savo biologinį tėvą. Atėjus atsakymui, Katerina sužinojo, kad tai yra šios moters dėdė. Casey Vandenberg buvo paprastas 82 metų pensininkas, gyvenantis Floridoje. Kai dukterėčia iš Anglijos susisiekė su juo ir pranešė naujienas, jis buvo tiesiog šokiruotas žinios.
„Tai buvo didžiulė ir labai netikėta naujiena. Iš pradžių net netikėjau, bet paskui prisiminiau apie merginą, su kuria draugavau dar prieš pusšimtį metų. Kai pasakiau žmonai, kad galiu turėti dukrą, kuriai šiandien 53 metai, ji vos neužspringo savo sumuštiniu. Tai buvo labai juokinga akimirka“.
Tėvas ir dukra susiskambino per „Skype“, o tada jau ir susiplanavo susitikimą.
„Tai buvo šokas mums abiems, bet mes iškart pajutome šeimos ryšį. Mums nekilo nė menkiausių bendravimo sunkumų, ir mes iškart ėmėme vienas kitą vadinti tėčiu ir dukra. Esu labai laiminga, kad visus šiuos metus nepasidaviau ir visada ieškojau.“ – džiaugėsi Katerina.
Moters interviu ir susitikimo su tėvu akimirką galite pamatyti žemiau esančiame vaizdo įraše anglų kalba:
